„Norėčiau pasidalinti baisia patirtimi Klaipėdos vaikų ligoninėje ir sesučių abejingumu bei gudrumu...
Atsigulėme į palatą su sūnumi, o ten buvo viena moteris (vaikas jos reanimacijoje), tačiau ankstų rytą ji buvo perkelta į kitą palatą... Dar nusistebėjau, kodėl – atsakymas buvo, kad atveža į palatą mergytę apie 4 mėn.
Paguldo ją ir palieka... Mergytė iš pradžių rami, bet paskui pradeda zirsti. Po zirzimo – rėkimas, aš kišu „tutį“ mažylei laikydama vienoje rankoje sūnų ir matindama jį, prispausdama buteliuką savo smakru... O kaip kitaip – juk turiu nuraminti ir mergaitę, nes ja nieks nesirūpina...
Nebeišitvėrusi pakviečiau sesutę, ši atėjusi pasako, kad vaikas neturi tėvų – apsisuka ir išeina. O ji ir toliau rėkia... Priėjus vėl sesutei sakau: „gal ji valgyti nori?“, o ši atėjusi atsako: „taip, turbūt nori“, apsisuka, trenkia durimis ir vėl negrįžta. Bandau laimę su kita sesute, o ši tiesiai šviesiai rėžia: „Mes neprivalome būti prisigulusios“.
O kaip gi aš su sunūmi? Nejau turiu leisti šaukti mažylei iki springimo? Ir kodėl turiu prižiūrėti svetimą vaiką, kai jos kavutę geria savo kambarėlyje? Žmonės, kas darosi? Prašau pakelkite visi, lai pamato, kas vyksta...“, – viešai klausė moteris.
DELFI nusiuntus klausimus Klaipėdos vaikų ligoninei ir kelis kartus paskambinus, buvo pažadėta pakomentuoti. Tikimės vėliau papildyti ir ligoninės vadovų komentaru.
