Susidomėjote? Ar matėte 1996 filmą „Namai“? Pasižiūrėkit. Bet aš ne apie tai. O apie meilę. Tiesiog mano kartos žmonės (turiu omeny vyrus) – mes buvome pernelyg emocingi, na tikrai įsimylėdavome 5-kart dažniau nei šiandienos poetai. Aš pats tai dariau (buvau įsimylėjęs daugybę kartų ir visos meilės buvo tobulos, fantastiškos), su jomis mes, žinoma, siekėme suartėti, jei pavykdavo – visaip stengdavomės dėl jų orgazmo...
Lindau prie kiekvienos merginos, kurią rasdavau savo lovoje (aš tikrai meilių niekada nepamiršiu ir ateityje tikrai dar bandysiu kalbint feisbuke, perspėju). Žodžiu – mūsų, 50-mečių kartos daugybinės emocinės traumos... Pauzė... plėšau ir metu į krosnį Čiurliono reprodukcijas, konteinery šaltoka.
Kodėl vyrai žurnalistai į šį išpūstą Barto skandalą nepažvelgėte iš lyriškosios pusės – kiek atsimenu, Šarūnas įsimylėdavo kiekvieną pagrindinę filmo aktorę – Kateriną, 1996-tais tai buvo Oksana, vėliau gal Fatima ar ten Lora... Kai įsimyli, natūralu, kad sieki, stengiesi suartėti ir ten jau gali visko nutikti.
Mane tikrai galėtų bent 10 merginų apkaltinti seksualiniu priekabiavimu... Įsivaizduokite, jei 2005-tais toji panelė Julija Steponaitytė bent pagalvotų, kad Šarūnas tiesiog ją įsimylėjęs ir gal tikrai jos siekia? Manau, po tokių minčių nė viena neapkaltintų poeto priekabiavimu.
Truputį atsipalaiduokite. Tos įsimylėjimo problemos beveik neliko – baigia pasenti ir išmirti visa įsimylėjėlių karta.
Ką norėjau pasakyti? Nuteiskite ir mane, aš taip pat kaltas!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.