Sakote ką jie veiks per karą, jei dabar tiek verkšlena, sakote, kad tai puiki vyriškumo mokykla. Bet klausimas kyla vienas – ką jūs laikote vyriškumu, tikru vyru?

Ar maisto sukimšimas per kelias minutes tave padaro vyru? Ar nusivalius batus, specialus vedimas per balas tave padaro vyru? Ar stresas ir jaučiama įtampa tave daro vyru? Ar kolegos padaryta pražanga ir bausmė visam skyriui ar kuopai tave daro vyru? Ar kelių kilogramų plytų/dėžių nešiojimas kiekviename žingsnyje tave padaro vyru? Ar žeminanti neatidėliotina užduotis (kitaip tariant, nuobauda) peršliaužti koridorių tave padaro vyru? Galima tęsti ir toliau. Bet ne, aišku Jūs, mielas komentatoriau, rėšite, o kaip gi kitaip juos išauklėsi? Kaip iš jų padarysi vyrus? Tad man labai gaila, kad tik tokį auklėjimo/mokymo būdą matote.

O jau tokie elementarūs dalykai kaip bendravimas su artimaisiais iš tavęs daro jau „mamyčiuką“, „ištižėlį“. Ar jau taip blogai palaikyti glaudžius ryšius su tėvais? Antrosioms pusėmis? Žmonomis? O kai kam galbūt net ir savo vaikais? Sakote: „užteks ten jiems būti tėvelių pašonėje, lepūnėliams, tegu grūdinasi“. Bet ar nepagalvojate kad galbūt yra priešingai, galbūt yra ir tokių jaunuolių, kurie rūpinasi savo tėvais? Turi savo gyvenimą? Savo šeimas?

Baigę aukštuosius mokslus, išsilavinę, siekę kažką pradėti savo gyvenimuose ir dabar paskyrę devynis mėnesius savo gyvenimo nenusipelno būti išleidžiami savaitgaliais namo? Ir ne, ne pagerti, ne pabaliavoti, o pabūti su artimaisiais, susitvarkyti asmeninius reikalus, atlikti prisikaupusius ūkio darbus namuose. Kodėl iškart viskas vertinama žvelgiant iš blogosios pusės? Žvelgiant į tai, kad ten yra vieni „lepšiai“ „baliavojantys“, „uliavojantys“ jaunuoliai? Galbūt esate vienas iš tokių pats?

Žinau ne vieną puikų jaunuolį, kuris dabar tarnauja kaip šauktinis ar savanoris. Ir jie jokie „mamyčiukai“, protingi, išsilavinę jaunuoliai. Išlaikantys visus testus, tiek fizinio pasirengimo, tiek teorinių žinių, neprisirinkę nuobaudų, negeriantys, nebaliavojantys, tad klausimas, kodėl jie turi būti vertinami pagal jūsų nusistovėjusį „standartą“? Kodėl jie negali būti paleidžiami namo, nors kituose batalionuose yra paleidžiami? Nors ir ankstesniais metais tame pačiame Karaliaus Mindaugo Husarų batalione buvo išleidžiami. Ir taip, šie jaunuoliai nori būti išleisti savaitgaliais namo, juo labiau, kad pasibaigus baziniam ir specialisto rengimui, savaitgaliais ir LR Darbo kodekse nustatytomis švenčiu dienomis, jeigu nevyksta mokymai ar lauko pratybos, NPPKT kariams pagrindinio karinio vieneto vado raštišku įsakymu suteikiamas laisvas nuo tarnybos laikas išleidžiant juos iš karinės teritorijos.

Deja, turbūt bataliono vado norai yra kitokie. Ir tikrai gaila.

O kai bus karas (tikėkimės, kad jo nebus), įsidėmėkite, tie patys jaunuoliai, kuriuos jūs vadinate „ištižėliais“ eis ginti jūsų, mieli komentatoriai, kurie mokėjote tik tyčiotis bei mėtytis epitetais. Ir tikrai tuomet jiems nekils klausimų, kodėl negalima namo, kodėl mažai maisto ar nėra laiko jam suvalgyti, kodėl šlapi rūbai, taip pat kaip ir niekam neberūpės ar karys su blizgančiais batais, švariai nusiskutęs, nebeliks ir esamos nepagarbos.

Todėl gal prieš kvailindami kitus pasižiūrėkite į save. Koks vyras esate jūs?

P. S. paleiskite karius namo, jie turi ir asmeninį gyvenimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.