Kaip jau minėjau, berniukas hiperaktyvus. Po kūno kultūros jo nebesuvaldysi – pradėjęs lakstyti nebegali sustoti, visas likusias pamokas kraiposi, juda, nereaguoja į pastabas, pastoviai eina į tualetą, tuo pačiu apspardydamas kitų klasių duris, mėtosi daiktais ir kitaip trukdo.
Neseniai buvo tėvelių susirinkimas. Priežastis – nesuvaldomas minėto berniuko elgesys. Po vasaros jis grįžo kaip laukinis ir ne tik pats kreta, bet ir kitus ėmė judinti: mergaites tampo, stumdo, pešioja; su berniukais lenda muštis, jei tie nesutinka, atiminėja daiktus. Pati mačiau tą vaizdą – atsiprašau, nesusilaikysiu – kaip išprotėjęs koks, išsiviepia ir trenkia kokiam vaikui...
Galiausiai per vieną dieną praskėlė dviems mergaitėms antakius... Jei būčiau jų mama, šio straipsnio nebūtų, lapas gulėtų prokuratūroje, bet į svetimus reikalus nesikišu. Vienaip ar kitaip, susirinkome į klasę. Laukiu to berniuko mamos. Galvoju, tu tik pabandyk būti kokia pasipūtusi višta, tai visas plunksnas išdraskysiu. Kur tai matyta? Ateini atsiimti vaiko – o jis visas kruvinas, gal net siūti reikia!
Į klasę įėjo smulkaus sudėjimo, paprastai atrodanti moteris. Man net rankos nusviro – ne to tikėjausi. Mama paatviravo, kad vyras išvažiavo į užsienį, nuo tada viskas ir prasidėjo... Vaikui smūgis ir jis nesivaldo.
Tiesą sakant, pajutau jai simpatiją (pačios vyresnėlis sūnus nebuvo angelas), bet tada kažkas paklausė esminio klausimo. Tai ką gi mums daryti? Dviems vaikams praskeltos galvos...
O tada išgirdau tai, ko nesitikėjau.
„Čia jau jūsų reikalas“, – ramiai tėškė mama. Maždaug, kaip pasakytų jaunimas, „turėk bėdą“. Ir, galima sakyti, apsisukusi išėjo.
Likome apstulbę... Kad jos sūnus 10 metų būtų taip pasakęs, tai dar dar, o čia...
Buvo matyti, kad auklėtojai nesmagu. Visgi jau per 65-erius metus, nebe ta sveikata tvarkytis su tokiais... Dar mamytei išėjus paatviravo, kad kokioje antroje klasėje į mokyklą buvo atlėkęs tėvelis ir skundėsi, jog mokytoja nedraudžia sūnui pirkti energetinių gėrimų ir kavos! Iš pradžių mokytoja ne taip nugirdo, ir atsakė, kad per pertraukas vaikai turi teisę eiti į valgyklą. Tuomet atsakymas buvo: „O tai jūs nestovit šalia, jie perka, ką nori? Na ir mokykla!“. Nieko sau, pagalvojau, kai išgirdau... Aišku, kava ir energetiniais gėrimais nebuvo prekiaujama valgykloje, bet mokytoja ne taip nugirdo – gal kad apskritai gėrimus perka. Tai dabar jau ir palydėti auklėtoja už rankos turi vaikučius, kad nenusipirktų pakeliui kioske ko...
Žodžiu, trūksta žodžių. Kirba tas „supratingumas“, ir visgi... Nenormali situacija. Gal kas esate patyrę ką panašaus ir galite pasidalinti? Aš pati esu atėjusi, kaip pelė po šluota, kai vyresnysis sūnus sudaužė netyčia vazoną, pas direktorių. O ką čia daryti, jei tėvams dzin? Į ką kreiptis? Auklėtoja nesusitvarko, socialinė darbuotoja neprisėdės... Klasė nevieninga (susirinkimus lanko trečdalis tėvų), sunku būtų „kolektyviai“ kreiptis į direktorę, o ir baisu dėl vaikų, visgi netrukus bus penktokai, o direktorė kartais veda pamokas...
Keisti mokyklą tokiame amžiuje irgi neatrodo išeitis. Ir tuo pačiu baisu, kad kris rezultatai dėl tokio TRUKDŽIO klasėje... Ką gi daryti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.