Tiesa, Irano vyriausybė ne itin palaiko mažumų teises ir, pavyzdžiui, Irano turkai kalba šeimose turkiškai, bet nei rašyti, nei skaityti nemoka, nes jiems paprasčiausiai draudžiama statyti mokyklas. Tačiau bendrąja prasme išsilavinimas ir mokslas Irane yra labai svarbūs.
Kiekvienas iranietis stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą, daug jų išvyksta studijuoti į užsienį, taip pat nemažai dėsto užsienio universitetuose. Mokslo žmonės gerbiami ir vertinami, o susipažinus su nauju žmogumi, jo klausimas, koks tavo išsilavinimas neturėtų stebinti. Žmonės čia aukštos kultūros – pasisveikinimai, padėkojimai girdimi nuolatos, net jei skambini tam pačiam žmogui tą pačią dieną trečiasyk, reikėtų ne tik pasisveikinti, bet ir paklausti, kaip sekasi, pasakyti, kad ir tau gerai, padėkoti ir t.t. Po pirmųjų minučių pokalbis prasidės.
Visi mandagūs, o išsišokėliai veikiausiai nebūtų suprasti. Žmonių svetingumas čia beribis – jie visuomet šypsosi, domisi iš kur esi. Kartais sulauki tokių labai įdomių klausimų, pavyzdžiui, kodėl Jūsų tokia maža populiacija? Kiek mėnesių per metus šilta? Kokios mašinos dominuoja rinkoje? Apie Lietuvą jie žino mažai, bet beveik visi žino Estiją (lėtieji estai mus lenkia visur). Vienas taksistas žinojo Zuoko akciją važiuok per automobilius su tanku. Šiaip labai norėčiau, kad kada nors Lietuva turėtų normalų biudžetą Lietuvos viešinimui, nes labai atsibosta aiškinti kur mūsų valstybė. Net Bulgarija, per CNN reklamą užsakiusi, o Latvija dalina lankstinukus Atatiurko oro uoste. O kur mes?
Grįžtant prie svetingumo, Iraną pavadinčiau draugiškiausia valstybe pasaulyje – žmonės draugiški, nes jiems svečias yra dovana. Turistas yra svečias. Sumokėti už jūsų nakvynę ar maistą tikrai pasiūlys ne vienas. Kaip ir užeiti į svečius. Nebijokite ir eikite, svarbu, būkite atviri savo širdimi ir priimkite šią šiltą kultūrą. Didžioji dalis jaunų žmonių Teherane yra labai liberalūs ir norėtų, kad jų valstybė būtų kitokia, deja, ne viskas šių puikių žmonių rankose.
Verta atskirai pakalbėti apie moteris. Iranietes moteris suskirstyčiau į dvi dalis – religingas ir ne. Tos, kurios religingos, dėvi konservatyvius drabužius, be to, gana retai turi kontaktą su užsieniečiais. Kitos tuo pačiu, tikros vakarietės arba wannabe vakarietės – daug makiažo, instagram profiliai ir panašiai. Iraniečių vakarėliuose merginos sau leidžia itin seksualų įvaizdį, kuris daugumai lietuvių būtų per daug seksualus. Plastinės operacijos irgi populiarios. Iš esmės jos labai gražios, yra ir šviesių ir tamsesnių. Aš, lietuvė mėlynomis akimis ir rudais plaukais, neatrodau kaip užsienietė, kol neprakalbu. Ypač lyginant su kaimyninėmis šalimis – Armėnija, Turkmėnistanu, netolima Gruzija, manau, iranietės be konkurencijos gražiausios moterys. Išvažiavusios į užsienį jos dažniausiai nusimeta skaras ir atrodo kaip europietės. Nenuostabu, kadangi iraniečiai etnine kilme yra indoeuropiečiai, o ne arabai kaip kaimyninės valstybės.
Apskritai, arabų jie nemėgsta ir skirtumai tarp jų labai dideli ir akivaizdūs. Kas man, kaip moteriai, labai patinka – iraniečių moterų stiprybė. Jei kas ir pakeis Iraną, tai būtent moterys. Kadangi vyriausybė jas riboja, jos visada susigalvoja, kaip protestuoti, pavyzdžiui, turi White Wednesdays kuomet rengiasi baltai kovodamos prieš hidžabą, Facebook turi puslapį My Stealthy Freedom, kur kelia video įrašus, kuriuose Irane vaikšto be hidžabo ir t.t. Jos daug dažniau streikuoja nei vyrai.
Be to, Iranas turi daug opozicinės žiniasklaidos užsienio šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, kuri transliuojama Irane per palydovines lėkštes ir ten didžioji dauguma vėlgi moterys. Jos rodo režimo kvailumą ir beprasmybę. Taigi moterys čia stiprios ir labai dažnai vyrai jų klauso, o ne atvirkščiai. Labai neretai mačiau vyrus slepiančius kažką nuo savo žmonų, pavyzdžiui, rūkymą, nes šios jiems to neleidžia. Universitetuose didžioji dalis irgi moterys.
Politika. Jeigu galvojate, kad lietuviai nemėgsta Seimo narių tai lyginant su Iranu, mes savo vyriausybę, jei nemylime, tai gana stipriai palaikome. Niekur nemačiau tokios neapykantos savo vyriausybei kaip čia. Kartą kalbant su psichologijos profesoriumi, šis prasitarė, kad daugiausiai jo klientų randasi dėl neaprėpiamos neapykantos vyriausybei. Ir nenuostabu. Ši šalis tikrai nusipelnė daug daugiau. Iranas ir vakarai medijoje dažnai yra supriešinami, Iranui klijuojant blogiuko etiketę. Tiesa ta, kad vakarai labai nemaža dalimi prisidėjo prie Irano negerovių.
Iki Islamo revoliucijos, Jungtinė Karalystė Iraną išnaudojo dėl naftos ir pelną pasiimdavo sau. Kai Iranui nusibodo būti išnaudojamam, jie naftos gamybą nacionalizavo. Tuomet vėl buvo negerai, nes stipraus Irano niekam nereikėjo. Nors šalyje vyravo ne tobula, bet demokratija, iki kol atėjo į valdžią Ruhollah Khomeini. Be išsilavinimo ir turintis indiškų šaknų, demokratiją pavadines prostitucijos atitikmeniu, jis sugebėjo pakeisti demokratinę santvarką į religinį despotizmą, kuris ne tik sustabdė valstybės vystimąsi, bet ir suluošino milijono žmonių gyvenimus.
Vakarų žiniasklaida, o labiausiai persų BBC (valdomas britų BBC) tapo jo propagandos įrankiu. Žydų žurnalistas ir knygos „The Secret War with Iran“ autorius Dr. Ronen Bergman, savo interviu teigė, kad BBC užkėlė Khomeini ant pjedestalo ir sustiprino jo balsą, padarant jį vienintele alternatyva tuometiniam Irano prezidentui. Būdamas Prancūzijoje, Ruhollah Khomeini parašė savo garsiąsias kalbas, nukreiptas prieš tuometinį demokratinį Irano vadovą, o BBC tą pasimėgaudami transliavo. Visi suprato, kad tokios plačiai skleidžiamos jo kalbos, ankščiau ar vėliau, sukels vietinius prieš prezidentą ir demokratijai ateis galas. 1979 metais, kada vyksta Irano revoliucija, į Iraną Ruhollah Khomeini sugrįžta vyriausybiniu „Air France“ lėktuvu. Ar kuriam nors iš Jūsų, apsiskelbus naujuoju lyderiu, Prancūzijos vyriausybė suteiktų tokią garbę?
Vakarų įsitraukimą rodo ir tai, kad tuometinė Irano kariuomenė buvo pavaldi JAV. Jei ši būtų norėjusi remti prezidentą, ji būtų galėjusi panaudoti valstybės kariuomenę. Tačiau būtent JAV kariuomenę sulaikė, kad nebūtų jokio karinio sukilimo, kai Irano žemėje nusileido šventasis lyderis. Tačiau visi sutinka, kad tuometinis Irano prezidentas buvo protingas ir išsilavinęs žmogus, skatinęs Irano reformas ir demokratizaciją, nesinaudojęs konspiracijos teorijomis ir ilgai bendradarbiavęs su tais pačiais vakarais. Deja, jo valdomai valstybei buvo numatytas kitoks planas.
Kalbant apie konfliktus, verta paminėti ir Vokietiją su Prancūzija, kurios su Iranu sutaria labai gerai, atidaro čia fabrikus ir t.t. Jos stengiasi gerinti Irano-JAV santykius, o Vokietija čia yra viena mėgstamiausių Europos valstybių.
Religija. Sunku apie ją nekalbėti, kai kalbama apie Iraną. Mano santykis su religija gana tolimas – užaugau ne itin tikinčioje šeimoje, nesu nei krikštyta, nei priėmusi Komunijos. Į kažką tikiu, bet į ką konkrečiai dar ir pati neradau atsakymo. Todėl iš pradžių religijos jėga čia mane pribloškė. Ir juokino, ir pykdė. Bet kuo ilgiau čia esu, tuo man viskas atrodo paprasčiau.
Visų pirma, didžioji dalis iraniečių, su kuriais bendrauju, yra absoliučiai nereligingi ir religiją įvardiną kaip vieną savo skaudulių. Ją čia galima lyginti su komunizmu sovietinėje Lietuvoje. Tai buvo ideologija, skirta masių valdymui ir lygiai tokį patį vaidmenį čia vaidina religija. Nors komunizmas mums buvo primestas, bet dalis žmonių buvo komunistai, dalis – šventai tuo tikėjo ir dabar dalis visuomenės tam pritartų. Lygiai taip pat ir čia – dalis visuomenės pritaria religinei diktatūrai, bet dar didesnė dalis kaltina vyriausybę, kad ši tampo islamą kaip apsiaustą, savo negerovėms pridengti.
Kaip ir komunizmas sovietmečiu, taip ir religija čia reikalinga, jeigu nori daryti karjerą. Turi apsimesti, kad esi religingas. Tiesiog tokia sistema. Jeigu vyras užima aukštas pareigas, žmona dėvės čadrą. Tai yra sistema, kuri yra ydinga, bet žmonės turi mažai pasirinkimo. Vyriausybė žino, kad yra neįgali be islamo, nes juo galima pridengti savo diktatūrą ir nejudinti savo galių.
Eismas. Tai vienas pavojingiausų dalykų. Niekas per gatvę Jūsų nepraleis, automobilių kiekis yra nežmoniškas, jau nekalbant apie motociklus, kuriems taisyklių nėra. Moteris su kūdikiu ant motociklo niekieno nestebina. Šalmai? Pamirškite. Raudona šviesa galioja automobiliams, o eismo juostų punktyrai veikiausiai nupiešti dėl grožio, nes juostų visada yra tiek, kiek telpa automobilių. Eikite per gatvę su vietiniais, arba tiesiog išdrįskite ir eikite. Kai įpusėsite gatvę, automobiliai sustos, nes Irane autoįvykio atveju su pėsčiuoju, visuomet lieka kaltas vairuotojas. Dėl to jie tikrai sustos.
Šiaip avarijų Irane labai daug, kadangi visi vairuoja kaip išprotėję, dėl to rekomenduočiau keliauti autobusais ir traukiniais, lėktuvais. Šie saugūs, gražūs. Nebent norite ekstremalumo, tuomet imkite vietinį vairuotoją.
Irano virtuvė. Ji labai primena turkų ir gruzinų. Daug mėsos, kebabų, ryžių ir jogurto. Vegetarams pasirinkimų ne tiek ir daug. Tačiau yra puikių indų, japonų ar italų restoranų. Alkoholio teoriškai nėra, praktiškai jo gauti nesunku. Yra net paskyros instagrame su alkoholio tiekėjais. Su kiauliena irgi taip pat, yra armėnų parduotuvių, kurie parduoda.
Informacija apie vizas. Vizų iš anksto gauti nebereikia, galima pasidaryti oro uoste už 75 eurus. Neturėkite Izraelio vizos. Viešbučiai pasus nori laikyti pas save dėl policijos inspektavimo, bet visuomet su savimi turėkite paso ir Irano vizos kopijas.
Dėl vykimo į JAV – didžioji dalis turistų po Irano pasikeičia pasą ir tiek. Kiti kreipiasi dėl vizos į JAV ambasadą. Niekas neuždraus Jums vykti į JAV prieš tai aplankius Iraną, tiesiog teoriškai Jūs negalite vykti su visa waiver, vadinasi, reikia kreiptis dėl vizos išdavimo. Kiek esu kalbėjusi su turistais, visi žiūri į tai gana ramiai, nes šiaip ar taip Iranas tikrai nesidalina duomenimis apie kirtusius jų sieną. Žodžiu, su viza į JAV jus tikrai įleis.
Kadangi daugiausiai laiko praleidau Teherane, tai paminėsiu kelias mėgstamiausias vietas:
Darband – restoranėlių vieta kalnuose, labai spalvinga ir gražu. Restoranai tradiciniai, bet ten tikrai galėsite užfiksuoti gražių vaizdų.
Roof of Tehran – pėsčiųjų takas kalnuose. Galima eiti (kelias gana ilgas), galima pavažiuoti iki aukščiausio taško, kuriame atsiveria Teherano panorama. Daug restoranų, visada daug žmonių. Ten vaikštinėjant galima sutikti daug gyvūnų, mačiau lapę ir asilą.
Iranian Artist Forum – menininkų parkas ir menininkų centras. Smagi atmosfera, viduje menininkų namuose yra jų gaminti meniniai darbai, rankinės ir panašiai. Irane meno lygis labai aukštas, praėjusiais metais Irano filmas laimėjo Oskarą. Tiesa, režisierius, protestuodamas prieš Trumpo draudimą vykti į Oskarų teikimo ceremoniją, šio apdovanojimo atsisakė.
Mane labiausiai žavi jų keramika, poezija, tapyba ir, žinoma, pasakiški kilimai.
Čhitgar ežeras – šiek tiek už Teherano. Aplinka gali kai kuo priminti Dubajų. Tai dirbtinis ežeras, kuriame galima plaukioti valtimis. Šalia yra įspūdingas prekybos centras BangLand.
Dizin resort – slidinėjimo kurortas, nenusileidžiantis esantiems Europoje. Gražūs kalnai ir ramybė.
Tabiat tiltas – gražus tiltas, sudarytas iš kelių aukštų. Jame įrengtas restoranas, naktį jis gražiai šviečia. Čia visuomet daug žmonių. Tiltą suprojektavo iranietė, būdama vos 25-erių, tiltas dažnai įtraukiamas į įvairius topus.
Apskritai, Iranas yra labai įvairialypis. Tai didžiulė valstybė.
Jos pietuose rasime dykumą ir karštį. Persijos įlankoje Iranui priklauso Kish sala, visai šalia Jungtiniai arabų emyratai (JAE). Ši sala greitai gali tapti turistiniu tašku, su gražiais paplūdimiais. Jau ir dabar čia skrenda daug rusų. Į ją vizos nereikia.
Irano vakaruose rasime didmiestį Tabriz, kur gyvena Irano turkai ir azerbaidženiečiai. Miestas apsuptas smėlio spalvos kalnais, visi kalba turkiškai, o pats miestas garsus savo turgumi, kuris įtrauktas į UNESCO sąrašą.
Irano šiaurė yra žalia žalia kaip mūsų Lietuva. Čia lietinga, miestai išsidėstę palei Kaspijos jūrą ir turi džiungles. Oras drėgnas.
Jeigu Iranas investuos daugiau į turizmo infrastruktūrą (vien ko vertos 19 UNESCO saugomų vietovių), be abejo, jie pritrauks labai daug turistų. Jau 2015 m. Irane apsilankė 5,2 mln. žmonių (o tai nemažai, palyginimui šalia esantis Izraelis pritraukė 2,8 mln. turistų), o apie 2017 m. kalbama kaip rekordinius turizmo srityje.
Be to, Irane labai aukštas medicinos lygis, todėl jau dabar populiarėja turizmas plastinės chirurgijos tikslais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.