Bėda, ne tik ir ne tiek šovinistiniai ir per daug smagūs komentarai, šmaikštaujantys iš feministinių postringavimų, bėda, kad progresyvių pažiūrų atstovės (lyčių lygybės klausimu) visiškai nemoka šios idėjos ginti. Ir kas būtų dar skaudžiau – užuot siekusios nuosekliai didinti visuomenės jautrumą lyties klausimais ir atskleisti jų problematiką, pačios natūralizuoja moterį, perstumdydamos keletą figūrų į kitą pusę to pačio žaidimo kontekste – žalingo patriarchalinio stereotipo erdvėje. Tokiu būdu jį dar labiau įtvirtindamos ir skaldydamos visuomenę. Ar tai labiau žalinga nei į „sveiko proto” (common sense) logiką apeliuojantys, kartais labai vulgarūs, seksistiniai komentarai? Gali būti, kad taip.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės vertinimas prilygsta aukščiausios prabos pseudointelektualiniui vulgarumui. Tai, kaip ši eskpertė kalba apie lyčių lygybę, praktiškai beveik niekada nebūna, ir įveldama galios sąvoką ne tik prasilenkia su gerokai kritiškesniu, kad ir seksistiniu ar šovinistiniu, praktiniu tokios situacijos vertinimu, bet priverstų Mišelį Fuko kape vartytis girdint tokias kalbas apie galią. Ir ne, aš neginu daugumos seksistinių komentarų, kuriems nepritariu moraliniu ir etiniu lygmeniu, bet tol, kol vyks bandymai šiuos klausimus vertinti atsisakant bet kokio įsipareigojimo nuosekliam, kritiškui mąstymui, jūs tik toliau kiršinsite visuomenę ir galutinai sužlugdysite lyčių lygybės idėją.
Žmonės nėra mulkiai – jie puikiai supranta, kad aukštesnį socialinį statusą turintis žmogus (šioje situacijoje toks yra režisierius Šarūnas Bartas) lygiai taip pat yra pažeidžiamas, nes suvokia, kad juo irgi gali būti pasinaudota dėl jo statuso. Jeigu vengiame pripažinti tokią galimybę, tuo pačiu naikiname feminizmą, o apie jį tikrai verta diskutuoti.
Kol kas diskusija labiau atspindi šį, lytį natūralizuojančio turinio straipsnio autorės pasisakymą: „Klauskite. Diskutuokite. Kalbėkitės. Mes mielai jums paaiškinsime, jei tik klausysitės“.
Mažų mažiausiai, ką reikėtų daryti, išties siekiant ugdyti bendrą žmonių sąmoningumą šiais klausimais (pagrindinis merginų motyvas – reikia atviros diskusijos), tai jautrinti žmones atskleidžiant tokių situacijų problematiškumą tam, kad ta diskusija išties nepanašėtų į žodžių pjautynes, o tariamos aukos būtų deramai išgirstos. Deja, šiuo atveju daugiau radosi abejojančiųjų merginų istorijomis. Panašu, kad feminizmas pjauna šaką ant kurios pats sėdi, vulgariai pamindamas teisingumo ir teisės principus. Moterų teisės neturi būti ginamos pajuokiant žmogaus teisę. Tai yra didžiulis fiasko. Nenustebsiu, jei kaip ir už vandenyno, ims burtis fašistiškai ir šovinistiškai nusiteikę būriai. Taip pat nenustebsiu, jei tarp jų bus nemažai moterų. Ačiū lygių teisių kontrolieriams ir kontrolierėms.
Iš to, ką girdėjau, tikiu ir simpatizuoju Paulės Boculaitės pasakojimui.
Manau, jog kritikos vertas šios istorijos problematizavimas: „Ar merginos pačios kaltos dėl seksualinio priekabiavimo?“. Taip dėmesys nukreipiamas nuo svarbesnės dilemos – gebėjimo konstruktyviai diskutuoti šiais klausimais nesisvaidant nepagrįstais kaltinimais iš abiejų pusių arba tų kaltinimų ir jų prielaidų neįveliant į problemos formuluotę. Teiginiui, kad „jie tyčiojasi iš šio fakto“, kurio prielaida, kad reikėtų nesišaipyti, bet deramai išgirsti žmones, prakalbusius apie seksualinį priekabaivaimą, aš pritariu ir atsakau: jūs, tuo pačiu, tyčiojatės iš žmogaus teisės ir sveiko proto.
P.S. Skandinavijoje mes diskutuojame ir apie „Jagten“ kino filmo problematiką, o ne tik mėtomės seksizmo etiketėmis taip atseit kovodami prieš „normas“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.