Prieš kurį laiką skaičiau straipsnį apie prieš vaiką smurtavusią auklę, pamenu, yra tokių buvę ir anksčiau. Negaliu atsakyti už visas savo „profesijos“ atstoves, bet noriu pakalbėti apie tai, apie ką paprastai nutylima. Tai yra apie pačių tėvų elgesį su savo vaikais.
Sakyčiau, jog mano patirtis yra 90 proc. teigiama, bet yra pasitaikę visko... Pavyzdžiui, sykį, vos tik įžengusi pro duris, tapau smurto liudininke: mama bandė priversti 6-erių metų berniuką pasitikti mane pliaukšėdama per sėdmenis, tempdama nuo savęs ir stumdama mano, nepažįstamo žmogaus, pusėn... Buvau šokiruota. Aišku, nebuvau tokio amžiaus, kad galėčiau imtis kažkokių priemonių, bet vis tiek pasijautau kalta ir dabar skaudu tai prisiminti... „Auklėjau“ tą berniuką porą mėnesių, o tada visa šeima išvyko į užsienį.
Kitą kartą, man būnant namuose, į svečius užėjo močiutė ir atnešė uogų. Kai vaikas pribėgo, ji stipriai kirto jam per rankas sakydama, kad nevalgytų prieš pietus. Kas baisiausia, kad tai buvo toks natūralus veiksmas, tarsi normalus elgesys. Maždaug, kai paausy ima zvimbti musė, pamoji ranka, kai vaikas tiesia ranką prie maisto – tvoji kaip kokiam įkyriai lendančiam vabalui...
Trečias atvejis buvo ir geriausias, ir baisiausias tuo pačiu metu. Šeima atrodė visiškai normali. Ir štai vieną dieną, tik pradėjus dirbti aukle, mamytė pasakė, kad, reikalui esant, nepabijočiau užtvoti jų sūnui! Tokį žodį ir pavartojo – užtvoti... Košmaras. Patys, kaip sakė, „auklėjo“ tiesiog rituališkai – versdavo 7-erių metų vaiką mautis kelnes, paduoti diržą ir gultis ant lovos. Man tik plaukai šiaušėsi klausant... Tada man buvo vos 18-ika ir pamenu, kad pasąmoningai bijodavau, kad ir man jie grįžę neužtvotų, jei kas nepatiks.
Vis dėlto, labai susidraugavau su berniuku, jis buvo tiesiog labai aktyvus ir sunkiai koncentruojantis dėmesį, energingas vaikas, o jo tėvai – tokie, mano nuomone, neurotiški... Buvo labai gaila išsiskirti, deja, tėvai vieną dieną tiesiog atsisakė mano paslaugų.
Aišku, be šių trijų atvejų buvo daugybė džiaugsmo akimirkų, bet norėjau papasakoti būtent apie tokius, jog kitos auklės žinotų, ko tikėtis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.