Darbdaviai, savo mokamais mokesčiais maitinantys tuzinus valstybės tarnautojų, kurie samdomi, kad užtikrintų visuomeninius, tavo ir mano poreikius, viešąją tvarką, kiekvieno iš mūsų teisėtų interesų apsaugą.
O juk kiekvienas darbdavys siekia, kad jo pavaldiniai dirbtų kokybiškai ir efektyviai, nešvaistytų juridinio asmens lėšų. Tik ar mes, paprasti piliečiai, sugebame iš valstybės institucijų ir jų darbuotojų, sukurtų dirbti mūsų labui, išsireikalauti to, kad už iš valstybės biudžeto (iš mūsų kišenės) sumokėtus jiems atlyginimus būtų dorai dirbama?
Ar kada nors pastebėjote kokios nors valstybinės įstaigėlės šūkį „mums svarbus kiekvienas klientas!“, „kreipkitės į mus ir mes aukščiausiu lygiu išspręsime Jūsų problemą“, „kiekvienas Jūsų teigiamas atsiliepimas – puikaus mūsų darbo rezultatas“. Būtų labai keista pamatyti kažką panašaus atsidarius kurios nors įstaigos tinklapį internete. Neigiami atsiliepimai apie įstaigą? Nejuokinkit – kam tai rūpi?
O štai privatus verslas gyvena tik tuo – siekiu suteikti kokybiškesnes paslaugas nei tai daro konkurentai ir pelnyti vartotojo pasitikėjimą. Kiekvienas neigiamas atsiliepimas jam gali būti kirtis per kišenę ir per reputaciją.
Būtent konkurencijos ir darbo kokybės kontrolės nebuvimas daro visą valstybinių įstaigų paslaugų teikimo sistemą supuvusią. Ar bent didžiąją dalį jos.
Retas, kuris iš mūsų žinome, kaip ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, o tas, kuris nors kiek apie tai nutuokia ir bando pagalbos kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas, susiduria su tuo, kas vadinama biurokratija, kurią čia apibūdinčiau kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžią, su itin ribotomis galimybėmis lanksčiai spręsti netikėtai iškilusias problemas.
Ar esate gavę atsakymą į „valdžios dievams“ išsiųstą savo pagalbos šauksmą, kur tarp eilučių aiškiai parodoma, kad tu man per mažai moki, jog tavo problema mane sudomintų? Tiksliau pinigai čia net nėra esminė problema. Valstybės tarnautojų atlyginimai yra pakankamai solidūs, bet visi žinome, kad jie nėra tęstinis ir amžinas motyvatorius darbą atlikti gerai. Iš kokios nors skambiai besivadinančios įstaigos gavę atsakymą, kuriame pulsuoja tarp eilučių tėkštas patarimas „apsiramink ir eik toliau daryti tai, ką darei, kad išlaikytum mane merdėjantį šioje kėdėje“, nuleidžiame rankas. Nejau tuščiai bylinėsiesi su valstybinėmis institucijomis, įdėjęs visą savo esybę problemai išnarplioti. Tokiose įstaigose dirba turbūt tik šventieji ir jie geriau išmano, ką daro.
Taip, tie skambūs institucijų pavadinimai leidžia mums pamiršti, kad jose dirba tie patys žmonės. Ne, ne tie patys: tiksliau žmonės, kurių nemotyvuoja konkurencinė aplinka, atlyginimas, darbo kokybės vertinimas, teigiami ir neigiami klientų atsiliepimai, siekis išsaugoti įstaigos reputaciją. Tai būdinga privačiam verslui.
Kai mums liepia eiti toliau šėko pjauti, turime suprasti, kad kažkas tiesiog vietoje kavos gėrimo, sumuštinukų valgymo ceremonijų ir „skrolinimo“ socialiniuose tinkluose, turėjo narplioti tavo varganą problemėlę, rinkdamas nieko nevertus motyvus, kaip tavęs atsikratyti. Ieškojo priemonių, kaip tave iškrapštyti nelyginant musę iš sriubos, kuri trukdo džiaugtis ramios dienelės dienotvarke. Ir tu tikrai nemanai, kad šioje dieviškoje institucijoje dirba koks nors dar studijavimo alaus putos nuo lūpų nenubraukęs pienaveidis arba pusmetį iki pensijos bandanti pritraukti senjorytė, arba niekur kitur tokio atlyginimo privačiam sektoriuje nesusišaudantis „žiovulenzijus“.
Ir tik narsieji kovotojai pasinaudoja paskutinėje pažeminimo eilutėje esančiu patarimu „jei netenkina mūsų atsakymas, turite teisę apskųsti jį teismui“. Turint omenyje, kad tolesnis krapštymasis vis tiek bus tame pačiame valstybiniame sektoriuje, turi būti visiškas naivuolis ieškoti teisybės tame pačiame kibire. Nors, tiesą sakant, yra sėkmės istorijų apie savo teisių gynimo pergales. Bet tos istorijos būna pasiekusios neskundžiamų instancijų laiptelius arba ne mūsų šalies institucijas, o jau tada, nusiimami tamsinti akiniai ir pažvelgiama į tą tautos šešėlio problemą, „kodėl jis čia toks ambicingas nenuorama ir gal visgi ten kažkas slypi po jo paistalais, ne vienerius metus nervinančiais visa biurokratinį aparatą?“.
Nepasiduok, pilieti, gindamas tai, kuo tiki – teisėtus lūkesčius! Valstybė sukurta saugoti ir ginti tavo interesus, ne juos niekinti, o tavo mokami atlyginimai valdininkams, kurių tu šiaip jau niekad nesamdytum savo įmonės darbams atlikti, skirti jiems tinkamai dirbti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.