Šiandien galima peržiūrėti terabaitus laidų, kuriose kalbama apie emigracijos problemas, perskaityti tonas laikraščių ar perversti tūkstančius straipsnių internetinėje erdvėje – nerasime nei vieno nuoširdaus skatinimo šeimoms pasilikti ar sugrįžti, čia reiktų pabrėžti žodį šeimoms.
Visur kalbama apie kažkokius mistinius-perspektyvius jaunuolius, užsienyje aukštą išsilavinimą įgijusius studentus ir, be abejo, Lietuvoje labai mylimus verslininkus. Niekur neišgirsi skatinimo sugrįžti ar prašymo neišvykti mokytojams, gydytojams, kirpėjams, vairuotojams ar fabrikų darbuotojams...
Šiandien skelbiama aiški žinia ne tik emigrantams, bet ir kirpėjai iš Mažeikių, mechanikui iš Vilkaviškio ar stogdengiui iš Biržų: nesate perspektyvūs, nesate verslininkai ir neturite užsienyje įgyto diplomo – galite drąsiai emigruoti. Nereikalingi ir neįdomūs jūs šiandien Lietuvai.
Nereikia Lietuvai ne tik pavyzdingų, veiklių, žmonių kaimuose ir miesteliuose, ne tik pilnų šeimų, gražiai auginančių savo vaikus, bet, atrodo, nebereikia ir pačių kaimų ir miestelių. Visiems iki vieno aišku, kiek tokių, pritrauktų, perspektyvių jaunuolių ar verslininkų taps kažkieno kaimynais Šėtoje, Kalvarijoje ar Pabradėje.
Visiškai ignoruojamos šeimos, kurios augina tuos pačius perspektyvius jaunuolius. Atrodytų, viskas, ko šiandien reikia Lietuvos „buhalteriams“, tai žmonių, iš kurių būtų galima lupti mokesčius jau dabar ir kuo daugiau.
Visiškai ignoruojamas ir faktas, kad kiekviename kaime ir miestelyje pelyja tikrieji turtai, kurie galėtu sulaikyti nuo emigracijos šimtus šeimų, kurie, tikiu, priviliotų ne vieną šeimą sugrįžti į savo gimtajį miestelį.
Kad ir kiek žmogus neturėtų pinigų, jis visada svajoja apie nuosavą šeimos namą. Šiandien Lietuvoje šimtai apleistų, pūvančių trobų, tūkstančiai, niekam nereikalingų, pelėsius auginančių butų – kaip ir nieko aiškiau ir būti negali – šeimos, negalinčios įsigyti būsto ir tūkstančiai likimo valiai paliktų pastogių...
Čia puikiu pavyzdžiu galėtu tapti prieš keletą metų, Mančesteryje vykdyta akcija, kai miestas, norėdamas sutvarkyti namus vaiduoklius ir apleistus rajonus, sudarė sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti apleistus būstus už simbolinę vieno svaro kainą. Su sąlyga, kad namai bus suremontuoti, sutvarkyti, ir juose bus gyvenama bent 10 metų.
Šiandien Lietuvoje tokią prabangą ir būdą, kaip pritraukti daugiau duonos valgytojų, turi kiekvienas nuo Vilniaus ar Kauno nutolęs kaimas ir miestelis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
