Kaip koks prakeiksmas sukrito ant mūsų galvos viena po kitos entuziastingos iniciatyvos: - Stotis šalia VSD pastato, tarsi užuomina, kad tik laiko klausimas, kada Lietuvoje prasidės teroristų išpuoliai. Turime „išminties“ pareikšti, kad tam jau „laikas planuoti infrastruktūrą“, tik iki galo nelabai suprantame kam? Kur argumentai, kad gražiausias ir jauniausias rajonas nusipelnė tapti „stoties rajonu“? Statistiškai stotys tai vietos, kur nusikalstamumas yra didžiausias. Ir „medalis“ tam išminčiui, kas sumąstė stotį statyti šalia VSD. Aš kaip visada – rimtai. Pasigirsta komentarai, kad dar Artūro Zuoko valdymo laikais buvo suplanuota...
Mielieji, kas buvo, tai pražuvo. Šiandien turime kitus laikus, kitas aktualijas ir geopolitinę situaciją. Negalima traukti senų skudurų iš spintos, klijuoti klijais prie jų blizgučius ir aiškinti, kad tai yra „inovacijos, naujos iniciatyvos ir plėtra“. Mano akimis tai yra: – Neprofesionalumas, desperacija ir nenoras pragmatiškai mąstyti. Šiandien matau vienintelį variantą stočiai – laukus šalia Oro uosto. Kodėl ne ten? Aplinkkelis šalia.
Antras debesis virš Pilaitės – šiaurinis nuvažiavimas, kuris „palengvins“ Pilatiškių naštą prasibraunant rytais į centrą – šiaurinis nuvažiavimas tarsi mistinis vaiduoklis iš praeities –
viadukas pačioje žalio tarsi iš pasakos, mikrorajono širdyje. Kai buvo planuojamas šis nuvažiavimas, 1970-tųjų metų viduryje, arba vėliau, tikslių duomenų neturiu, Pilaitėje iš viso nebuvo kamščių. Pravažiuodavo du autobusai ir keli „žiguliukai“. Tai dar vienas senas skuduras, kurį mums pateikia kaip trendą.
Šiandien tai viena iš labiausiai transportu apkrautų arterijų, kuri jungia rajoną su miestu. Šis nuvažiavimas reiškia nuolatinį nepertraukiamą srautą iš Senosios Pilaitės pro vietą, kur šiandien turime kultūros ir meno centrą Beepart, kuris nors kažkaip praskaidrina mūsų vaikų ir mūsų kasdienybę, leidžia jaustis žmonėmis, o ne robotais betoniniame mieste. Čia pat ir miškelis, mes ten einame su vaikais pasivaikščioti ir kiekvieną kartą galvojame, kiek laiko dar galėsime džiaugtis šia unikalia vieta. Nes su kiekviena nauja valdžia tarsi koks bundantis vulkanas atkunta koks politikas ir pasiūlo čia pat, po mūsų langais abejotinos naudos autostradą, kuri, beje, dar ir užsikimš prie „Maximos“, į kurią mes paleisime srautą iš šiaurinės Pilaitės dalies, vėliau ir iš Vilniaus rajono į tą pačią „Maximą“.
Ar mums, Pilaitės gyventojams to reikia? - Žinoma, ne. O kam tada reikia? „Maximai“? Atsipeikėkite ir paleiskite į Pilaitę nemokamą tramvajų, kaip tai daro Talinas ir reabilituokite Senosios Pilaitės išvažiavimą. Neliks problemų ir būsite pagerbti.
Trečias mūsų skaudulys – mokyklos. Girdžiu garsius protestus itin aktyvioje vienoje iš Pilaitės socialinio tinklo feisbuko grupėje, kurioje garsiai diskutuoja kažkokie žmonės. Kas jie tokie, nežinau, matau, kad neturi mažų vaikų, nes grupėje dalyvauja nuolat. Jų, ten grupėje, keli šimtai (štai mūsų Pilaitėje tūkstančiai) ir jie nenori katalikiškos mokyklos bažnyčios kieme, o mes norime, bet neturime laiko kelti isterijos, nes mūsų laikas yra su mūsų vaikais ir mes dar turime dirbti. Nori žmonės pasaulietiškos, o valdžia neranda sklypo. Todėl bažnytinę mokyklą išmeta į budintį „sąvartyną“ visoms idėjoms ir inovacijoms ten pat, kur stotis – šalia VSD. Alleluja! Girdisi rusiški šansono lygio šūkiai – Eto Pilaitė, detka, net graviruojami raktų pakabukai su šia skanduote grupėje, o bažnyčia tyli. Aktyviai renkami parašai ir protestai. Bažnyčios ir vėl beveik nesigirdi. Žmonių, kurie ją palaikytų taip pat.
Aš nesu katalikų ikonos pavyzdys, nei politikos guru todėl ir nesuprantu nei vienų, nei kitų – nei bažnyčios vadovų, nei savivaldybės atstovų. Nei mūsų nuostabios Bažnyčios ir mokyklų globėjos – LLRA. Vieni nesutelkė tikinčiųjų ir neišdalino lapų parašų rinkimui už mokyklą per mišias, per socialinius tinklus, pagaliau per tą patį LKB socialinį tinklą ir neišsiaiškino, ar tikrai mums – Pilaitės gyventojams tos mokyklos nereikia, kiti paskaitė feisbuke itin aktyvių narių komentarų, kurie dažnai net neturi vaikų, arba jų vaikai turi vaikus kituose rajonuose ir nusprendė, kad realiai Pilaitėje valdo „Idilija“ (Idilija Lapin soc. tinkle organizuojanti „džihadą“ katalikų mokyklai) ir bus idilija. Visi bus ir palaiminti ir laimingi. O politikams iš viso bus gerai, jei nereikės nešti savo kojų ir galvos Pilaitėn, nes „Eto Pilaitė, detka“, ir joje valdo feisbukas.
Mieli politikai, feisbukas pavogė Jūsų laiką, kurį galėjote pralesti su mumis gyvai ir paklausti, ko mes norime. Ne tų, kurie per socialinį tinklą rėkia, kad neina į bažnyčią, o katalikų mokykla „sugadins“ jų vaikus, o tų, kurie šiandien mato kylančius bažnyčios pamatus ir tiki, kad pusiausvyra pasaulyje yra.
Matyt, vis tik Dievas iš tikro yra, nes šiandien toje vietoje, kur nebus pastatyta katalikų mokykla, atsiras pasaulietiška vaikams, kurie būdami šalia Bažnyčios visada turės progą suprasti tai, ko nebuvo duota jų tėvams – meilė žmonėms, pagarba, tolerancija ir pakantumas, mokėjimas priimti dovanas ir jas branginti – tai ir yra mūsų gyvenimo prasmė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.