Imti ir duoti kyšius tapo šalies gyvenimo norma. Kiekvienais metais šalis vis giliau ir giliau klimpsta į kyšininkavimo liūną.
Beveik visi viešieji pirkimai su kyšininkavimo šešėliu.
Ar galima laikyti tai normaliu reiškiniu, kuomet valstybinės gydymo įstaigos gydytojas, atlikęs operaciją ar procedūrą, kitą dieną atėjęs į palatą, visiems matant, paima paciento pasiūlytą banknotą ir visos palatos ligonių akivaizdoje pareiškia, kad čia ne kyšis, o padėka. Jo žodžiais tariant, kyšiu tai galima būtų laikyti tik tada, jei ligonis būtų įteikęs šį banknotą prieš operaciją.
Daugelis ligonių susiduria su reiškiniu, kuomet poliklinikos gydytojas, siųsdamas ligonį į privačią gydymo įstaigą, apkalba su pacientu kyšio dydį, kurį reikės įteikti tos gydymo įstaigos jos rekomenduojamam gydytojui. Visa tai daroma ne už ačiū, o su tikslu atgauti dalį duoto kyšio „otkato“ pavidalu.
Jeigu ligoninėje gydytojui nedavei kyšio, jautiesi kaip balta varna.
Visos iki šiol vykdytos priemonės absoliučiai nedavė jokių vaisių. Netgi prezidentės pasiūlyta įstatymo pataisa padvigubinti kyšio gavėjams baudas, manau, sukėlė kyšininkams juoką, nes paėmęs dvidešimt kyšių, ir už rankos pagautas, vietoje vieno kyšio jis dabar du turės gražinti valstybei baudos pavidalu, tačiau jam liks dar aštuoniolika.
Visą laiką deklaruojama, kad kyšininkavimas griauna valstybingumo pamatus. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai ir bausmė už valstybės griovimą turi būti maždaug tokia pati, kaip tėvynės išdavikui, užsienio šnipui ar diversantui – realus laisvės atėmimas, o ne bauda, kaip ir padariusiam smulkų chuliganizmą.
Daugelis turbūt prisimena, kuomet Lietuvos kūrimosi pradžioje, Sąjūdžio laikais buvo išaiškintas vienas Santariškių ligoninės gydytojas, paėmęs kyšį ir buvo įkalintas trejiems metams. Rezultatas buvo toks, kad pacientai porą mėnesių skundėsi, jog neįmanoma gydytojams įpiršti kyšių. Tačiau, praėjus kuriam laikui, viskas grįžo į vėžes.
Todėl siūlau valdžiai vieną kartą priimti griežtą įstatymą, kuris leistų stabdyti kyšininkavimo mastus šalyje.
Pirma. Kyšininkas davęs ar paėmęs kyšį, turi būti suimamas ir laikomas kalėjime. Už kyšio davimą ir ėmimą turi būti numatytas apibrėžtas laisvės atėmimo terminas, pavyzdžiui, treji metai su viso turto konfiskavimu be jokių įkalinimo terminų „nuo – iki“, laidavimų, bausmės atidėjimų, tam, kad kyšininko gynėjui nekiltų noras su kitu kyšiu bandyti paveikti teisėjo sprendimą. Kyšininko giminėms dalis turto gali būti grąžinta, jei teisme jie įrodys savo įnašą į bendro turto kūrimą. Pagautų „už rankos“ kyšininkų teismai turi vykti pagreitintu būdu, o ne tęstis metų metus. Nuteistas kyšininkas visam laikui turi prarasti teisę dirbti valstybinėje tarnyboje.
Antra. Gydytojas, paėmęs kyšį, turi netekti licenzijos ir jo aukštojo mokslo baigimo diplomas turi būti anuliuojamas. Farmacinių įstaigų, duodančių kyšius gydytojams ar suteikiančių jiems kitas malones, veikla turi būti stabdoma Lietuvoje.
Trečia. Visos valstybę saugančios ir kontroliuojančios įstaigos – VSD, STT, Kontrolės komitetas turi būti įpareigoti nuolat tikrinti valstybės tarnautojų lojalumą Lietuvai, jų „atsparumą“ kyšiams, joms turi būti suteikta teisė ir prievolė simuliuoti kyšio davimą ir ėmimą.
Ketvirta. Kyšio gavėjas, kuris iki jo gavimo benradarbiavo su aukščiau išvardintomis įstaigomis, įgauna teisę be jokių mokesčių perimti gautą kyšį savo žinion kaip atpildą už kyšininkavimo atvejo atskleidimą.
Penkta. Kyšio davėjas taip pat gali pretenduoti į reikalautą kyšio sumą kaip atpildą. Ji jam išmokama, pardavus konfiskuotą kyšininko turtą.
Manau, šios išvardintos priemonės, jei ir visiškai neišguitų kyšininkavimo šalyje, tačiau jo mastai ženkliai sumažėtų.
Šiame straipsnyje aš specialiai vengiau terminų „prekiavimas įtaka“, kuris naudojamas kaip širma, tikslu pridengti kyšininkavimą, ar „korupcija“. Reikia atsisakyti šių terminų. Tam reiškiniui apibūdinti yra labai geri, gražiai skambantys, įsimintini lietuviški žodžiai: kyšis, kyšininkas, kyšininkavimas.
Mokslininkų nuomone, bezdžionės paėmusios į rankas įnagius pradėjo dirbti tik tada, kai viena iš jų paėmė į rankas lazdą. Taigi darbas padėjo joms tapti žmonėmis.
Manau, jei Lietuvos valdžia iš tikrųjų nori kovoti su korupcija, prezidentas, vyriausybė ir Seimas turi paimti į rankas vėzdą, kad savanaudžiai žmonės – kyšininkai vėl galėtų tapti sąžiningais Lietuvos piliečiais.
Dar dėl kyšininkavimo valstybinėje medicinoje
Lietuvos gydytojai dirba svarbų, sunkų ir atsakingą darbą. Lietuvos medicina aukštai vertinama ir užsienyje. Gal būt reiktų pasekti Estijos pavyzdžiu ir drastiškai padidinti gydytojams atlyginimus. Jei vidutinis jų atlyginimas bus kaip Estijoje ir sieks daugiau nei 3000 eurų, gydytojo gyvenimas taps pilnavertis, orus, jam nereikės žemintis, bus gėda imti iš drebančios senolio rankos banknotą, kuris buvo jo atidėtas laidotuvėms.
Kaip supratau, valstybinėse gydymo įstaigose gydytojų, pagal „Sergu.lt“ duomenis, turime tik 7382. Gal būtų verta, kylant ekonomikai ir traukiant milijardus iš šešėlio, per kelerius metus drastiškai padidinti gydytojų atlyginimus dėl piliečių sveikatos ir gerovės, bei Lietuvos visuomenės skaidrumo.
Be to, šis veiksmas turėtų ir kitas pasekmes. Baigusieji medicinos mokslus būtų suinteresuoti likti Lietuvoje, daugelis įšvykusių į užsienį specialistų grįžtų dirbti namo į Lietuvą, ir padėtų spręsti dar vieną skaudžią problemą – gydytojų trūkumą miestuose ir periferijoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.