Turiu puikų pavyzdį savo šeimoje – savo dukrą, kuri yra labai protinga, gera ir stipraus charakterio mergina, deja, turėjo neigiamos patirties ieškant santykių internete.
Taigi istorija tokia: ji susipažino su tikrai labai patraukliu, išsilavinusiu vyru, kurį ir pati spėjau įvertinti, tikrai maniau, jog mano dukrelei be galo pasisekė. Bėgant laikui jų ryšys vis stiprėjo, atrodė tikrai laimingi. Dukrai staiga neberūpėjo nei mokslai, nei artimieji. Vis rečiau ją matydavau, dažnai negrįždavo i namus, o kai paskambindavau, atsakydavo, jog viskas gerai ir kad nesirūpinčiau.
Vieną vakarą gavau nuo jos žinutę, jog ji su vaikinu keliauja į Vokietiją, nes ten gyvena jo šeima. Man, kaip motinai, tai sukėlė įtarimų, nes niekada iš savo dukros tokio veiksmo nebūčiau tikėjusis. Juk visada buvome tokios atviros ir artimos, viskuo dalindavomės.
Deja, dukrai savo nuojautos nepasakau ir dabar save dėl to kaltinu. Gal jai net nebūtų tekę ištverti to, ką patyrė.
Taigi grįžtant prie istorijos, kaip ir galvojau, mano dukra su pasiūlymu sutiko, nes mylėjo jį be galo ir pažadėjo mane lankyti. Teko ją paleisti. Nuvykusi dukrelė, aišku, jokios vaikino šeimos nesutiko, tačiau tapo prekybos žmonėmis auka ir dvi savaites praleido baisiame viešnamyje.
Vyras, pagrobęs mano dukterį, jau ir ne vieną moterį buvo priviliojęs, kaip vėliau paaiškėjo. Mano dukrelę jis pavergė prostitucijos vergijon.
Laimei, jai labai pasisekė, nes jai ten būti teko neilgai, tačiau aišku, mano mergaitė vis tiek spėjo palūžti. Tas merginas, kurios kartu buvo patekusios į vergiją, išgelbėjo specialioji vietos policija, kuri, buvo infiltravusi savo žmonių į tą tinklą. Ir pavykus operacijai, veikla buvo sustabdyta ir visos moterys buvo išgelbėtos, tarp jų ir mano dukra. Aišku ne vien moterys, buvo ir vaikų. Kai viską sužinojau, nieko nelaukdama ėmiau rinktis daiktus ir per keletą valandų atsidūriau Vokietijoje, kur viskas ir vyko ir pasiėmiau savo mergaitę.
Prisimenu, kaip jaučiausi, kai pirmąkart, po viso patirto košmaro, ją apkabinau. Buvo beveik neatpažįstama, patyrusi šoką, ilgą laiką nekalbėjo. Grįžusi į Lietuvą ji kurį laiką gulėjo ligoninėje. Šiuo metu gauna visapusišką pagalba ir iš psichiatro, ir iš socialinio darbuotojo. Nuo kitų metų vėl pradės nebaigtus mokslus ir turi planų ateityje, padėti tokio paties likimo žmonėms kaip ir ji.
Taigi mano istorijos moralas: būkite atidūs, nebūkite tokie naivūs ir lengvai pasitikintys, saugokite savo artimuosius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.