Šiais laikais labai aktuali tema yra lyčių lygybė, tačiau šis pavyzdys atspindi, kad moterys niekada nenorėjo būti lygios su vyrais. Vis dar vyrauja archajiškas mąstymas, jog vyras privalo sumokėti už moterį restorane, kad vyras turi moterį nemokamai visur vežioti, pirkti jai dovanas. Tačiau, kur kita to archajiško mąstymo pusė, kita švediško stalo dalis? Nežinau, ar sąmoningai pamirštama, kad tais laikais, kai vyras sumokėdavo už moterį, ją išlaikydavo, moterys neuždirbdavo pinigų, neturėdavo jokio balso visuomenėje ir šeimoje. Moterys buvo žeminamos, mušamos ir tai atrodė natūralu. Jų vienintelis tikslas buvo auginti vaikus ir pasirūpinti, jog vyras po darbų gautų pavalgyti ir turėtų kuo apsirengti. Laimei, tie laikai baigėsi, bent jau didžiojoje civilizuotoje teritorijoje tokių dalykų nebeišvysi. Moterys dirba, siekia karjeros, pačios sprendžia savo likimą, ir ne tėvas joms renka būsimą vyrą. Moterys gavo lygias teises, uždirba tiek pat, kiek ir vyrai, gavo sprendimo teisę, bet kodėl išliko ta kita pusė?
Kodėl vyras, gaudamas tiek pat, kiek ir moteris, dar turi ir už jas mokėti? Protingo atsakymo tikriausiai neišgirsiu. Laikai pasikeitė, bet žmonių mąstymas išliko toks pats. Moterys tiesiog pradėjo naudotis ta situacija, jog jos yra moterys ir turi būti visada teisios ir neliečiamos. Tik šį kartą dar turi ir sprendimo teisę. Gal todėl ši tema apie lyčių lygybę vis dar aktuali, nes iš tikrųjų lygybė nebuvo pasiekta? Gal todėl nuolat ir kyla kivirčai tarp moterų ir vyrų, nes visuomenė iš tikrųjų net nesupranta, kokie yra lygūs žmonės? Moterys kalba apie džentelmeniškumą, tačiau ar labai džentelmeniška užleisti savo vietą gelbėjimo valtyje? Taip, tai buvo džentelmeniška prieš šimtą ar du šimtus metų, kuomet moteris tikrai buvo silpnoji lytis. Ji buvo nuskriausta visuomenės, dėl to turėjo tokią teisę. Ar šiuolaikinė moteris yra auka? Save gerbianti moteris niekada nevadins savęs silpna, nenaudos prieš vyrą argumentų, jog ji gimdo vaikus, jai dėl to sunkiau gyvenime. Manau, kiekvienas išsilavinęs žmogus supranta, kad jei vyrui būtų duota ši dovana, savyje išnešioti kūdikį, jis tai padarytų taip pat sėkmingai, kaip tai daro moteris. Tačiau būtent šis argumentas dėl gimdymo, dažniausiai naudojamas kaip koziris lemiamame ginče. Ar manote gimdymas ir nėštumo laikotarpis toks sunkus dalykas? Paklauskit neįgaliojo, kuris visą gyvenimą sėdi vežimėlyje. Arba žmogaus po sunkios stuburo traumos, kuomet kelis mėnesius turi nejudėdamas gulėti ant lentų.
Kaži ar daug tokių žmonių, kaip aš, kurie yra už tikrą lyčių lygybę. Kuomet santykiai tarp vyro ir moters matuojami jausmais ir darbu, o ne vyro finansiniais pajėgumais. Kuomet abu partneriai vienodai stengiasi, kad parodytų, ką vienas kitam jaučia, kad parodytų norą kartu gyventi, kurti šeimą. Mano viena draugė yra pasakiusi, jog vyras privalo uždirbti daugiau už moterį, nes priešingu atveju jis yra nevykėlis. Tol, kol vyras gauna daugiau, tol viskas normalu, tačiau jei moteris gauna dvigubai daugiau nei vyras, ji tokį vyrą tikrai paliks. Pasak jos, vyras yra protingesnis, dėl to jis privalo stengtis, privalo būti vyriškas. Tačiau kitame kontekste paklausus moters, ar vyras yra protingesnis, manote jos pasakys, kad taip – jis yra protingesnis? Tikrai klystate, jei taip manote. Tada kyla klausimas, kodėl vyrai privalo stengtis, kodėl tik jis yra nevykėlis, jei mažai uždirba? Juk abiejų galimybės yra lygios, bet moteris niekada nemanys, kad ji yra nevykėlė. Priklausomai nuo paties žmogaus, tiek vyras, tiek moteris gali būti vienodai protingi ir nereikia matuoti intelekto lygio, nes tai yra vaikiška.
Mano paties gyvenimo patirtis yra karti – mylėjau merginą, kuri visiškai nevertino vyro. Jai jis buvo reikalingas tik dėl sekso ir dėl pinigų. Ji buvo sakiusi, kam reikalingas moteriai vyras? Vyras juk negimdo vaikų. Ir be jo gali moterys laisvai gyventi. Taip, tikrai gali. Kaip ir vyrai laisvai gali gyventi be moterų, bet kas tada lieka, santykiai dėl sekso? Tai buvo mergina, kuri akivaizdžiai parodė, jog vyras privalo elgtis su ja kaip su princese. Tačiau pati jokių pastangų įdėti nenorėjo. Aš esu žmogus su tvirta nuomone, dėl to nesileidau išnaudojamas. Todėl ji mane paliko dėl kito, kuris ją dabar vežioja visur ir tenkina norus. Tai buvo santykiai, kuriuos sugriovė automobilis. Tas sunkiai apibūdinamas jausmas, kai supranti, jog kažkam materialūs dalykai yra svarbesni nei jausmai ir pasiaukojimas. O aš tikrai dėl jos daug ką padariau ir ją mylėjau, tačiau mano pastangos liko neįvertintos. Sutikau barakudą, dėl kurios susvyravo mano pasitikėjimas moterimis. Tačiau apie ją jau esu rašęs ir nebesikartosiu. Tiesiog, manau, jog būdama protinga ir darbšti, moteris visada sugebės gyvenime savimi pasirūpinti ir vyro tam nereikės.
Santuoka tarp vyro ir moters privalo būti paremta meile, o ne materialiais dalykais. Nereikia vienas į kitą žvelgti kaip į švedišką stalą, kai bandai ieškoti tik sau naudos. Jei dar likę protingų žmonių, jie supras, kad laikas keisti mąstymą, nes tik su mąstysena atsiras ir tie laukti pokyčiai. Kuomet nustos žmonės vadovautis stereotipais ir pradės mąstyti galva, o ne galvute, tuomet atsiras ir lyčių lygybė. Niekada nesakiau, kad visos moterys yra tokios. Pažįstu ir savarankiškų, protingų, kurios neturi nieko bendro su tuo, ką čia parašiau. Taip pat labai daug pavyzdžių visame pasaulyje, kuomet akivaizdžiai jausmai ir meilė, o ne materialinės vertybės suteikė poroms laimę. O aš toliau mėginsiu surasti merginą, kuriai aš rūpėsiu kaip žmogus. Noriu, kad mergina, kurią pamilsiu būtų iš tikrųjų man lygiavertė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę apie šiuolaikinius vyrų ir moterų santykius? Rašyk el. p. pilieciai@delfi. lt.