Valdžią reikia gerbti, nes valdžia visuomet teisi. Tą labai gerai žino dabartiniai pensininkai gydytojai ir tie, kurie po kelerių metų jais taps. Tokių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje geras trečdalis. Deja, medicinoje ne viskas tais paprasta, kaip pirmos klasės aritmetikoje. Bet, atrodo, kad sveikatos apsaugos ministerijoje toli gražu ne visi tai supranta. Todėl be jokių išsamių išankstinių diskusijų ir derinimų su profesinėmis gydytojų organizacijomis šių metų liepos mėn. patvirtintame naujame kompensuojamų vaistų kainyne iš kompensuojamų vaistų sąrašo buvo išbraukta 319 vaistų, iš kurių net 83 buvo originalūs (patentiniai). Tai sukėlė nuostabą ne tik tarp gydytojų, bet ir 150000 pacientų keikė ministrą , kai nuėję į vaistinę, buvo priversti už jiems įprastą vaistą mokėti kur kas didesnę kainą. Iš tikrųjų, kilo būtinybė išsiaiškinti, kas neteisus, dėl ko buvo atlikta išplėstinė 304 gydytojų apklausa, siekiant pilnai detalizuoti situaciją, gydytojams rekomenduojant ir skiriant vaistus pacientams.
Deja, pateikti tyrimo rezultatai ženkliai kirtosi su oficialiomis sveikatos ministerijos nuostatomis, nes net 60% gydytojų, remdamiesi savo klinikine praktika, nurodė, jog tos pačios cheminės formulės, bet skirtingų firmų pagaminti vaistai savo poveikiu gali skirtis, o 61% gydytojų sau gydyti perka tik originalų (patentinį) vaistą ir tik 22% – pigiausią. Beje, tyrimas atskleidė ir tą faktą, jog, kuo didesnė gydytojo klinikinė praktika, tuo dažniau jis renkasi originalų (patentinį) vaistą. Verta atkreipti dėmesį, jog net 90% respondentų nurodė, jog pacientai prašo, kad jiems gydytojas patartų, kokį konkretų vaistą pasirinkti (nors oficialiai tai draudžiama, nes gydytojas gali išrašyti vaistą tik bendriniu pavadinimu).
Natūralu, kad tyrimo pristatyme dalyvavę ministerijos vadovybės atstovai gydytojų apklausos rezultatais buvo nepatenkinti, nurodydami, kad pagal galiojančias europines taisykles griežtai draudžiama teigti, jog tą pačią cheminę medžiagą turintys generiniai vaistai yra blogesni už originalius, kad negalima grįžti i viduramžius ir būtina radikaliai keisti gydytojų pažiūras, kelti jų kvalifikaciją ir pan. Ką gi, kvalifikaciją kelti visuomet reikia, bet, manyčiau, kad neblogai būtų pakelti kvalifikaciją ir ministerijos vadovams, nes komunikavimo sferoje daroma viena klaida po kitos.
Ar tikrai generiniai vaistai blogesni už originalius. Atsakymas gali būti tik vienas – daugumoje atvejų tikrai ne. Iš tiesų – ar tai būtų patentinis vaistas, ar generinis, cheminė formulė yra ta pati. Tačiau generinius vaistus pradeda gaminti tos vaistų gamybos įmonės, kurios praktiškai neturi finansinių pajėgumų atrasti naują patentinį vaistą. Pagrindinė kiekvieno vaisto sudėtinė dalis yra veiklioji medžiaga, bet yra papildomos medžiagos, kurios stabilizuoja tą veikliąją medžiagą, sustiprina jos veikimą, užtikrina tolygią rezorbciją ir t.t. Kiekviena farmacinė firma savo nuožiūra gali dėti bet kokias papildomas medžiagas, kurios gali būti skirtingos, lyginant su originalu.
Beje, generiniams vaistams nereikalingi jokie klinikiniai tyrimai. Gydytojai, turintys didžiulę klinikinę patirtį, pastebėjo, kad vartojant generinius vaistus dažniau gali atsirasti tam tikros alerginės reakcijos, tuo tarpu vartojant originalų patentinį vaistą jų būna mažiau, generinių poveikis gali būti silpnesnis, dalis pacientų pripažįsta, kad būtent jie veikia blogiau. Galbūt tai tik jų subjektyvi nuomonė. Kita vertus, gydant ne mažiau svarbios ir psichologinės paciento nuostatos. Žmogus vartojo vaistą dvejus trejus metus, vaistas jam idealiai tiko, jis patikėjo juo. Ir kai jam siūlo kitos firmos kito pavadinimo vaistą, žmogus pradeda dvejoti, atsiranda neigiama psichologinė nuostata, nepasitikėjimas. Tyrimais nustatyta, kad neigiama psichologinė nuostata gali pabloginti net ir tyrimų rezultatus. Tai seniai žinomi dalykai ir į tai būtina atsižvelgti gydant pacientus, nes neveltui senoji profesūra gydymą vadina menu, juk čia svarbūs visi faktoriai. Pirmiausia, be jokios abejonės, ne tik vaisto poveikis, bet ir pozityvus paciento nusistatymas to vaisto atžvilgiu pagreitina gijimo eigą. Medicinoje nėra viskas taip paprasta kaip buhalterijoje ar inžinerijoje, todėl reikia suvokti visus gydymo niuansus ir jokiu būdu negalime atmesti psichologinio poveikio įtakos ligos eigai.
Kadangi ministras A. Veryga mėgsta visokius iššūkius, norėdamas įtikinti, kad ne visais atvejais ta pati cheminė formulė reiškia tą pačią produkto kokybę bei patikrinti ministro humoro jausmą, aš irgi pasiūliau iššūkį – aš degustuosiu švedišką originalią degtinę, o A. Verygai pagal partinę priklausomybę lieka lietuviška valstietiška. Niekam tikriausiai nekilo abejonių, kad nuo pigios degtinės ir galvą gali skaudėti ir gerti bus bjauru, nors cheminė formulė ta pati. Beveik visos Lietuvos televizijos ištransliavo mano iššūkį. Ką gi, ministro nervai neatlaikė – per „Lietuvos ryto“ televiziją išgirdau, kad A. Veryga man irgi siūlo iššūkį – iššokti iš dvylikto aukšto, o jis šoks iš pirmo.
Aš staigiai prisiminiau V. Putino spaudos konferenciją Paryžiuje. Paklaustas vieno iš žurnalistų, ar po kovos Čečėnijoje su taip vadinamais „teroristais“ išliks dar gyvų čečėnų, Putinas, išraudęs kaip burokas, pakvietė žurnalistą atvykti į Maskvą, kur vietiniai specialistai atliks jam lytinio organo apipjaustymą. Prancūzijos vadovas buvo šoke kaip ir konferencijoje dalyvavę žurnalistai. Man pateiktas pasiūlymas irgi tikrai vertas dabartinio Sveikatos apsaugos ministro ir kartu psichiatro vardo. Pradžioje lengvas šokas, bet po to pagalvojau ir galutinai supratau, jog norint sveikatos apsaugos sistemoje pasiekti bent minimalių pozityvių pokyčių, Sveikatos apsaugos ministerijoje skubiai reikalingi ženklūs struktūriniai pokyčiai – reikalinga nauja ir tikriausiai pati svarbiausia pareigybė (aukščiau už viceministrą) – ministerijos juokdario. Nesišaipykite, nes kaip rodo pasaulio istorija, daugelis karalysčių išliko vien todėl, kad turėjo protingą juokdarį, kuris nebaudžiamas galėjo karaliui kritiniais momentais pasakyti – ką tu, idiote, darai. Sveikatos ministerijos juokdarys tikrai paklaustų ministro, kokio velnio reikėjo susitikinėti su Minedu, organizuojant ištisą fotosesiją, kam bėgioti su šou pasaulio žvaigždutėmis krosus, jei dar esi ir netikęs bėgikas, kam reikėjo pasauliui pristatyti Lietuvą kaip beviltiškų alkoholikų šalį, kam atėjo į galvą mintis kovoti prieš alkoholizmą tik griežtais draudimais ir ar gali politikas (ar bent kuris pretenduoja juo būti) siūlyti profesoriui šokti iš dvylikto aukšto vien todėl, kad nesutapo nuomonės ir t.t.
Aišku, iš viso to yra ir pozityvių momentų. Televizijos laidų populiarumas, ypač sveikatos apsaugos tematika, išaugo. Kai kurios diskusijos tapo įdomesnės už rodomas komedijas. Dar keletas tokių ministrų ir, žiūrėk, Lietuvoje bankrutuos rusiškos televizijos kanalai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite, ką jūs apie tai manote? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt