Buvo taip. Abu su žmona Vilniaus oro uoste sėdome į eTAKSI. Šiaip taksi paslaugomis naudojuosi retai, dažniau važinėju autobusu. Mano supratimu, Vilniaus autobusai patogūs. Jei važiuoji ne piko metu, tai ir atsisėsti būna vietos. O jei piko, tai tenka pasispaust, bet ne kaip spausdavomės anais laikais, tada šonkauliai braškėdavo. Bet dabar po skrydžio ir dar su kuprinėm, ir dar šio to nusipirkę sakome, kodėl gi nepasinaudoti mums taksi paslaugomis.
eTAKSI salone negarsiai sklido rusiškos dainos. Aš joms nesu alergiškas. Įkyresnis pasirodė esąs jaunas taksistas. Jis klausinėjo, iš kur grįžtam, ar gerai pailsėjom, kaip ten oras, kainos ir visa kita. O privažiavus namus pasakė: „Prašyčiau be grąžos.“
Neužtikrintai nuskambėjo ta jo frazė. Aš paklausiau, gal galima kortele. Jis pasakė kortele neimąs, bet grąžos neturįs ir viskas. Skaitliukas rodė trylika eurų su centais. Tada aš paklausiau, ar jis dar turi šiandien šiame rajone užsakymų. Jis pasakė: „Taip.“ Aš jam padaviau dvidešimties eurų kupiūrą. Jis pažadėjo dar tą patį vakarą atvežti grąžą. Dargi užtikrino tikrai atvešiąs.
Sumanus skaitytojas jau šypsosi, ir, beje, jis teisus. Neatvežė nei tą vakarą, nei kitą dieną. Mano žmona pasakė: „Nusispjauk, menkas nuostolis.“
Žinoma, nuostolis nedidelis. Galima nusispjauti. Bet man kilo įtarimas, kad jaunas žmogus taip apgaudinėja klientus, kad taip jis gali apgauti ir vilniečius, ir Vilniaus svečius. O tai jau terštų Vilniaus gerą vardą.
Todėl paskambinau tuo numeriu, kuriuo iškviečiau eTAKSI. Atsiliepusiai operatorei papasakojau trumpą istoriją, išreiškiau abejones dėl vairuotojo poelgio. Operatorė pasakė, kad vairuotojas pažeidė taisyklę. Jis privalėjęs turėti pinigų grąžai ir patarė kreiptis į administraciją, padiktavo telefono numerį.
Taigi skambinu administracijai. Ragelyje girdžiu balsą, jog visi konsultantai užimti, jeigu norite, kad jie susisiektų su jumis, spauskite vienetą. Spaudžiu. Balsas ragelyje sako: „Kai tik konsultantai atsilaisvins, jums paskambins.“ Laukiu. Bet konsultantai neatsilaisvina ir nepaskambina. Po gero pusvalandžio vėl skambinu. Vėl spaudžiu vienetą ir laukiu, kol konsultantai atsilaisvins. Po kokios valandos skambinu trečią kartą. Visi konsultantai užimti, niekaip neatsilaisvina.
Iš ketvirto ar penkto karto man pasiseka prisiskambinti. Papasakoju, išreiškiu savo susirūpinimą dėl Vilniaus įvaizdžio. Konsultantė apgailestauja ir pažada artimiausiu laiku viską išspręsti ir man pranešti. Bet nei artimiausiu, nei tolimiausiu laiku nieko neišsprendžia, ir pati prapuola kaip į vandenį.
Po dienos kitos vėl skambinu, ir vėl konsultantai užimti. Kyla įtarimas, kad ten tų konsultantų išvis nėra, kad automatinis atsakiklis kaip papūga kartoja vieną ir tą patį tekstą ir tik retsykiais kas nors pakelia ragelį. Bet aš turiu kantrybės, turiu kilnų tikslą, be to, turiu ir laiko – esu pensininkas.
Bandau susisiekti su įmonės vadovu. Googlas duoda vadovo pavardę, parodo daug gražių vadovo nuotraukų, bet jokio telefono. Skambinu 118. 118 sako vadovo telefono numerio neturintys ir pasiūlo tą patį numerį, iš kurio jokios naudos.
Ačiū Dievui, pagaliau prisiskambinu. Atsiliepė konsultantė, bet, pasirodo, ne ta, su kuria esu kalbėjęs. Ta ne ta sako: „Reikia jums kalbėti su ta“ ir žada ją per valandą surasti. Kiek palaukus paskambina ta. Ji atsiprašo, kad per savaitę problema neišsisprendė. Mat taksisto automobilis tą patį vakarą, kai tik mane išlaipino, ėmė ir sugedo. Likimo ironija. Jis visą savaitę taiso, bet nesutaiso. Aš tuo gedimu bei ilgalaikiu taisymu nelabai tikiu. Kiek suprantu, automobilis buvo apynaujis.
Be to, per savaitę tuos pinigėlius buvo galima ir autobusu atvežti, ir pėsčiomis atnešti.
Sakau, kad noriu pakalbėti su įmonės vadovu. Noriu, kad vadovas be jokių tarpininkų tiesiog iš kliento išgirstų apie savo vairuotojų ar vairuotojo darbą. Bet konsultantė atsako, kad vadovo telefono duoti negali, o vairuotojas pinigus atveš artimiausiu metu. Matau, kaip sumanus skaitytojas vėl šypsosi – špygą taukuotą tau atveš, o ne pinigus. Deja, skaitytojas ir vėl teisus.
Praėjo trys savaitės. Per tą laiką apie dešimt ar vienuolika kartų skambinau taksi administracijai, keturis kartus prisiskambinau, šešis ar septynis kartaus automatinis atsakiklis sakė, kad konsultantai su manim susisieks, bet nė karto nesusisiekė. Dar ieškojau būdų, kaip prisiskambinti įmonės vadovui. Deja, neradau. Vadovas užsislaptinęs.
Visa tai dariau ne dėl šešių su puse euro. Sugaišto laiko ir pastangų neparduočiau ir už šimtą eurų. Pirmiausia, norėjau informuoti įmonės administraciją apie galimą jos darbuotojo nesąžiningumą. Vis kalbėjau apie Vilniaus gerą vardą. Įsitikinau, kad tas Vilniaus vardas, kaip ir visa kita, jiems dzin. Galiausiai įsitikinau, kad eilinis apmulkintas klientas absoliučiai nieko negali išsiaiškinti, pasiekti.
Taigi, remdamasis aukščiau išdėstytu, vilniečiams ir Vilniaus svečiams patariu:
pirma, jeigu atsisėsite į eTAKSI, iš karto paklauskite vairuotojo, ar turės grąžos, ar galima bus atsiskaityti kortele. Jei abu kartus išgirsite „ne“, spręskite patys – važiuoti ar ne;
antra, ir svarbiausia, jeigu jus vis tiek kaip nors apmulkins, nusispjaukit, negaiškite laiko, nesinervinkite, vis tiek nieko nepešite, jūsų laikas ir nervai kainuoja žymiai daugiau.
Aš pats eTAKSI paslaugomis daugiau nesinaudosiu. O dėl tų pinigėlių pasakysiu: tikrai prašyčiau jų man nebevežti. Užtenka, jau privežiojo. Pats gavau vertingą pamoką, kai ką patariau vilniečiams bei Vilniaus svečiams, todėl jaučiuosi laimingas.
Manau, kad taškus ant i sudės konkurencija. Tik nei įmonei eTAKSI, nei kitoms panašioms, jeigu tokių yra, nederėtų ūbauti: „Vajezus, mus smaugia Uberis.“ Uberis jūsų nesmaugia, pačios smaugiatės. Ir tai darote gan sėkmingai – pjaunate šaką, ant kurios sėdite. Ta šaka – tai jūsų klientai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja eTaksi Rinkodaros vadovė Eglė Urbonaitė:
Susisiekėme su vairuotoju, jis teigia, kad grąžą atvežė klientui, o kadangi tuo metu jo nebuvo namie, pinigus įmetė į pašto dėžutę. Susisiekėme ir su klientu, pasak jo, pinigų nerado. Deja, bet patikrinti, kuris sako tiesą galimybių neturime. Šiuo atveju vairuotojas tikrai turėjo pasirūpinti grąža, nes 20 Eur kupiūra nėra tokia didelė suma.
Tam, kad klientas galėtų atsiskaityti kortele, programėlėje reikia pažymėti šį atsiskaitymo būdą, tuomet atvažiuoja vairuotojas turintis kortelių skaitytuvą. Šiuo atveju klientui reikėjo paprašyti, kad vairuotojas savo sąskaita nuvežtų jį iki artimiausios vietos, kur kupiūrą būtų buvę galima pasmulkinti ir pasiimti grąžą, kuri jam priklausė.
Su eTAKSI šis vairuotojas jau nebedirba, nors tiesos iki galo greičiausiai ir neišsiaiškinsime, pasiūlėme klientui kompensuoti tuos 7 Eur savo sąskaita suteikdami kuponą kitai kelionei. Kad ir klientas atsisakė, kuponas buvo sukurtas ir jis gali juo pasinaudoti.
Mes ne taksi firma, esame mobili automobilių užsakymo platforma, kuri suveda keleivį su vairuotoju, o galutinę vežimo paslaugą teikia vairuotojas, todėl atsakomybė už teisingą atsiskaitymą su klientu tenka jam. Kadangi užtikrinti kokybiškas paslaugas, kurias keleiviai gauna naudodamiesi eTAKSI platforma yra mūsų prioritetas, visuomet bendradarbiaujame ir dedame visas pastangas išsiaiškinti situaciją, jei klientas kreipiasi dėl nesąžiningo vairuotojo elgesio ar kitų priežasčių. Pasitvirtinus žalos buvimo faktui, savo galimybių ribose klientams ją kompensuojame.
Jei klientas nuspręstų kreiptis į policiją, tikrai bendradarbiautume ir suteiktume reikiamą informaciją apie galimai nesąžiningą vairuotoją. Tokie atvejai, kai tiesos praktiškai neįmanoma įrodyti, labai sudėtingi, tačiau šiuo atveju iš savo pusės padarėme viską, ką galėjome. Dėl atsiskaitymo būdų, šiuo metu eTAKSI suteikia galimybę atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek kortele. Pageidaujamą atsiskaitymo būdą reikia nurodyti mobiliojoje programėlėje prieš patvirtinant užsakymą.