Akibrokštas tėvų susirinkime
Moteris laiške DELFI redakcijai rašė, kad jau seniai iki ausų yra užsiėmusi gausybe darbų – reikia dirbti nuolatiniame darbe, rūpintis vaikais, buitimi, mokyklos reikalais. Laiko sau visiškai nebelieka.
„Vaikams truputi paaugus, supratau, kad praradau dalį savo moteriškumo ir labai jo ilgiuosi. Nežinau, kada taip atsitiko. Manau, taip nutinka daugeliui moterų. Tada susigriebusios mes pradedame eiti į visokius mokymus, kadangi savarankiškai grįžti į gyvenimą irgi nebemokame“, – tikino ji.
Visgi iš karto pabrėžė, kad nori iškelti problemą ne dėl savęs, o dėl jai neįtinkančios technologijų pamokų programos.
„Šiemet sūnus pradėjo lankyti penktą klasę. Tėveliai, turintys tokio amžiaus vaikus, turbūt supranta, kiek permainų laukia mokykloje. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad pirmiausia užklius technologijų pamoka. Ją visada nurašydavau prie nesvarbių ir net nesidomėjau, kaip sekasi mano vaikui šioje pamokoje“, – teigė ji.
Trijų vaikų motina DELFI papasakojo, kad per pirmąjį tėvų susirinkimą gavo sąrašą prekių, kurių prireiks vaikams pamokų metu.
„Labiausiai įstrigo, kad pirmąjį pusmetį mano sūnus mokysis siuvinėti kryželiu ir aibę kitų „moteriškų“ darbų. Nejaugi visuomenėje nebeliko „moteriškų“ ir „vyriškų“ darbų? Ar aš per savo rūpesčius kažką praleidau?“, – su nepasitenkinimu retoriškai klausė ji.
Moteris nesupranta, kodėl dabartinė švietimo sistema siekia taip viską suvienodinti. Baiminasi, kad berniukų karta gali užaugti „nevyriška“.
Skatina mokinių kūrybiškumą
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas Donatas Kriukas DELFI aiškino, kad nuo 5 iki 8 klasės visi mokiniai turi išeiti keturias programas – mitybos, konstrukcinių medžiagų, tekstilės ir elektronikos.
„Kol kas moksleiviai yra silpniausiai supažindinami su elektronikos programa, nors pamažu situacija gėrėja. Siekiama, kad jie bendrai daugiau suvoktų apie namų ruošą ir ateityje galėtų tinkamai pritaikyti įgytas žinias“, – aiškino mokytojas.
Pasak jo, nuo 9 kl. mokinys jau turi teisę pasirinkti vieną iš minėtų programų, kuri, jo nuomone, jam sekėsi geriausiai ir toliau gilintis tik į pamėgtąją.
„Mokiniai tada suskirstomi į grupes pagal jų pasirinktas programas. Manau, jeigu minėtos mamos sūnus išmoks siuvinėjimo kryželiu technikos, vyresnėse klasėse galėtų šį gebėjimą (jei norėtų) kūrybiškai panaudoti.
Aš pats mokau gimnazistus ir dažniausiai nurodau mokiniams tik kokia turėtų būti kuriamo daikto paskirtis, paprašau panaudoti penkias detales, o kaip toliau mokinys išpildys idėją – priklauso tik nuo jo sugebėjimų ir vaizduotės“, – pasidalino patirtimi D. Kriukas.
Jis taip pat pridūrė, kad nebemato prasmės skirstyti darbų į „moteriškus“ ar „vyriškus“.
„Mūsų mokykloje, deja, negalime vaikų mokyti gaminti valgyti, nes neturime tinkamos virtuvėlės. Tačiau technologijų pamokoje galima prigalvoti berniukams ir mergaitėms ir kitų įdomių projektų, kuriuos jie gali įgyvendinti“, – pridūrė mokytojas.
Žinios nepriklauso nuo lyties
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė DELFI nurodė, kad labai svarbu kalbėti šia tema ir užtikrinti pilnavertę lyčių lygybę Lietuvoje.
„Mūsų šalyje veikia du nediskriminavimo įstatymai: Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių. Abu šie teisės aktai švietimo ir mokslo srityse įtvirtina pareigą įgyvendinti lygias galimybes.
Lygių galimybių įstatyme numatyta, kad švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties ir kitų įstatyme numatytų nediskriminavimo pagrindų, kai sudaromos ir tvirtinamos švietimo programos“, – tvirtino atstovė.
M. Jurkutės teigimu, todėl berniukų ir mergaičių atskyrimas technologijų pamokose galimai pažeistų moksleivių teises įgyti tam tikras žinias, pavyzdžiui, berniukams – supratimą apie maisto gaminimą, sveiką mitybą, kitus buities darbus ir atvirkščiai.
Ji tuo pačiu antrino Salomėjos Nėries gimnazijos mokytojui D. Kriukui, kad 5-8 kl. mokiniai turi išeiti keturias programas, kurių tarpusavio integracija užtikrina bendrą suvokimą apie mitybą ir jos planavimą, sveiką gyvenseną, gebėjimą naudotis buities prietaisais, kitomis technologijomis, susivokti, kas iš ko padaryta ir taip toliau.
„Šios žinios nepriklauso nuo lyties, tad ir berniukų ir mergaičių mokymasis kartu yra pateisinamas ir pageidautinas“, – sakė specialistė.
Moterys dirba „antrą pamainą“
Komunikacijos skyriaus vedėja dar norėjo išskirti svarbų aspektą dėl stereotipinių lyčių vaidmenų. Vienas iš struktūrinių problemos sprendimo būdų – mokyti berniukus ir mergaites, kad buities darbai nepriklauso konkrečiai lyčiai ir yra visiems būtini įgūdžiai.
„Technologijų pamokos skirstymas į „berniukiškas“ ir „mergaitiškas“ veiklas gali suponuoti, kad kokia nors viena sritis ar veikla tinkama tik vienai lyčiai ir kitos lyties asmuo to padaryti negali ar neturėtų. Pavyzdžiui, kad tik vyrai gali atlikti remonto darbus, tik moterys gali gaminti ir atlikti namų ruošos darbus ir pan.
Mes raginame tokių stereotipų neformuoti, nepalaikyti ir atsisakyti. Ne vienas tyrimas parodė, kad moterys vis dar atlieka didžiąją dalį buities darbų namuose (tai net vadinama „antrąja pamaina“, kai moteris po darbo dar turi dirbti namuose)“, – apie moterims vis dar krentančią sunkią naštą perspėjo M. Jurkutė.
Rašyk savo mintis ir istorijas el. paštu pilieciai@delfi.lt.
