Dvigubų studijų, kalbos kursų bei trejų metų savanoriavimo laikotarpis baigėsi tikrąja to žodžio prasme vieną dieną ir jaučiausi kaip ant sparnų. Jutau pilnatvę ir norą nerti į kažką naują...
Kai grįžau namo, manęs laukė dar vienas jausmų antplūdis – kambariokas, geriausias draugas nuo 16 -ikos metų, priklaupė ant kelio ir pasipiršo...
Aišku, nėriau ir į šią avantiūrą! Tačiau kone pirmą kartą gyvenime sudvejojau: ar tikrai? Pasiėmiau darbe atostogų ir pasakiau būsimajam vyrui (o Dieve, kaip tai skambėjo!), kad man reikia kūrybinių atostogų. Jis suprato ir išleido.
Nuvykau į lietuvių pamėgtą kurortą. Persėdimas ir bemiegė naktis padarė savo, vakarienės nuėjau visiškai nusivariusi nuo kojų.
Netikėtai mane užkalbino simpatiškas vyras. Pokalbį pradėjo nuo pastabos apie mano žiedą ir parodydamas savąją plaštaką su panašiu, tik auksiniu. Paklausiau, kur gi džentelmeno dama, ir jis iškalbingai parodė į tuščią kėdę šalia savo staliuko. Supratau tai kaip kvietimą prisėsti ir taip ir padariau.
Naujasis pažįstamas buvo neseniai, vos prieš dvi dienas, vedęs (koks sutapimas!) ir jau pasigailėjęs. Aš, pasivaišinusi šampanu, kvatojau iš situacijos. Likimas gražiai suvedė – dvejojančią su jau patyrusiu...
Kuo toliau, tuo vyrukas man labiau patiko. Buvo vyresnis, gražus, sėkmingas (išskyrus tą nelemtą meilę), su puikiu, sardonišku humoro jausmu. Lyg niekur nieko užsiminėme, kur ketiname būti ateinančias dienas, ir nieko nesitarę išsiskyrėme. Aišku, rytojaus dieną vėl „netyčia“ susitikome...
Viešbutis siūlė visą kompleksą įvairiausių paslaugų (golfas, biliardas, masažai, baseinas), tad galėjome vienas kitą truputį patyrinėti skirtingų situacijų metu.
Man patiko tai, ką mačiau. Taip patiko, jog kažkurį vakarą, padauginusi šampano atskleidžiau, kad gal susižadėjau ne su tuo žmogumi... Kaip visada šypsodamasis, pašnekovas atsakė, jog pats tikrai vedė ne tą moterį (kurios taip nė karto ir nemačiau).
Mudu siejo tik pokalbiai, bet pradėjau gundytis...
Ir štai vieną dieną, apakusi nuo meilės (nežinia kam), nutariau, jog reikia imtis veiksmų. Pasibeldžiau į savo geismo objekto kambario duris. Jis paprašė palaukti, kol susiruoš, o man davė smulkių nupirkti gėrimų iš automato.
Kol skaičiavau pinigus, nugirdau jį kalbantis telefonu. Iš pradžių net nesuvokiau, jog kalba tas pats žmogus – toks atrodė nepanašus į asmenybę, su kuriuo leidau laiką visą šią savaitę...
Jo balso tonas buvo grėsmingas, sakyčiau, grasinantis. Apstulbau supratusi, jog jis kalba su moterimi, veikiausiai savo žmona...
Kai galiausiai išėjome į paplūdimį, lyg tarp kitko paklausiau, kur dabar jo nesėkmingoji „partija“. „Kitame viešbutyje“, nustebintas mano klausimo atsakė jis. Paklausiau, argi vyras su žmona nevažiuoja pabūti kartu. Jis atšovė, kad atostogos skirtos poilsiui. Man nepatiko, kaip jis pabrėžė paskutinįjį žodį, lyg turėdamas galvoje, kad namuose gyvenimas yra kančia...
Ėmiau atidžiau jį stebėti. Dabar man jau pro akis neprasprūdo, kaip įžūliai ir visai nelinksmai jis bendrauja su personalu, o jei tas nekalba angliškai, dar ir ima tyčiotis. Pamažu ėmiau atsitokėti ir matyti skirtumą tarp švelnaus, ramaus namisėdos savo vaikino ir šito arogantiško vyro.
Kai baigėsi atostogos, jis leido suprasti, jog net neabejoja, kad pratęsime pažintį ir toliau, gal net intymiau. Pirmą kartą gyvenime daviau „netikrą“ telefono numerį ir pašto adresą.
Visą kelionę namo galvojau, ką daryti – sakyti savajam ar ne? Fiziškai nebuvau neištikima, bet dvasiškai... Jaučiau kaltę. Juk ketinau.
Galiausiai nurimau ir pasakiau sau, jog šitas atostogų romaniūkštis, jei galima taip pavadinti, yra pamoka man: jei nebūsiu atvira savo išrinktajam, baigsiu kaip tas „sužieduotasis“ ir man teliks taip pat lieti apmaudą ant aplinkinių ir žvalgytis ko nors iš šalies...
Prisipažįstant balsas drebėjo, keliai irgi. Tačiau buvau suprasta.
Ir štai, rugsėjo 26 d. bus antrosios mūsų metinės... Jaučiuosi laiminga ir rami, o į tai, kas buvo, žvelgiu kaip į vertingą, akis atveriančią patirtį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Konkurso taisyklės:
1. Konkursas vyksta iki rugsėjo 20 d. – iki šios dienos galima siųsti tekstus, kurie portale gali būti publikuojami ir vėliau;
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojai/-os renkami/-os redakcijos ir bus skelbiami rugsėjo 25 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas ar nugalėtoja bus skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.;
4. Konkurso prizas – dviems skaitytojams padovanosime: pirmos vietos nugalėtojui „Laisvalaikio dovanų“ 50 eurų čekį, o antros vietos – dviračio gertuvę ir 17.50 eurų vertės „littala“ puodelį.