Vien tik viename iš tų pastatų atsiras net virš šimto butų. Toks architekto Remigijaus Bimbos kūrybinės grupės projektas pelnė pirmąją vietą Lietuvos architektų sąjungos organizuotame konkurse. Bus nugriautas ne tik senasis medinukas, kurio fasado raižiniais, drožiniais iki mūsų dienų grožėdavosi praeiviai ir kur kažkada gyveno J. Pilsudskis (pastaruoju metu namelis buvo specialiai apleistas, užkaltas, uždengtas tvoromis). Nušluotas nuo žemės paviršiaus bus ir kažkada buvusio Gamtos apsaugos komiteto mūrinis gerai išsilaikęs namas, kur dirbo garsusis gamtosaugininkas Viktoras Bergas, taip pat kiti trobesiai.
Verta specialistams aptarti šio geriausiu pripažinto projekto estetinį vaizdą, skoningumą. Tačiau labiausiai šokiruoja tai, kad siūlomi griozdiški niūrūs plienu ir stiklu rėžiantys akį pastatai visiškai netinka šioje senamiesčio gatvėje, kur daugumas namų yra valstybės saugomi, istoriniai, priskirti mūsų kultūros paveldui ir jiems būdinga absoliučiai kitokio stiliaus architektūra. Gyventojai juokauja: nauji pastatai galbūt derinami prie vamzdžio kitoje Nėries pusėje? Nejaugi projektuotojams ir jų idėjoms pritariantiesiems negana to, jog ten, už vamzdžio Žvejų gatvėje , jau pastatė sulipdytas dėžes primenančius primityvius milžiniškus daugiabučių gremėzdus?
Stebina taip pat tai, kad įvažiavimai, išvažiavimai iš Žygimantų 12, 12a, 13 suplanuotų požeminių garažų ir kiemų numatyti būtent šioje gatvėje prie pat labai judrios sankryžos su Vilniaus gatve ties Žaliuoju tiltu. Ar tai neprieštarauja saugaus eismo taisyklėms ? Be to, Žygimantų gatvė daro ten posūkį, išvažiavimai iš kitų kiemų jau dabar rizikingi. Juolab, kad šia gatve judėjimas be galo intensyvus, čia praeina daugelio troleibusų, autobusų maršrutai, drebindami aplinkinius pastatus važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir buldozeriai, statybinės daugiatonės mašinos... Na, o kai atsiras nauji korpusai su šimtais butų ir automobilių, eismas taps pernelyg sudėtingas. O juk čia pravažiuoja ir garbingiausių valstybės svečių kortežai...
Statybų ir architektūros sritis gerai išmanantys vilniečiai, kauniečiai stebisi, kodėl sostinėje taip skubama perdaryti, sudarkyti net prestižiškiausias jos vietas, kodėl Kaunas sugeba organizuoti kiekvieno svarbesnio objekto tarptautinius projektinių pasiūlymų konkursus, o Vilnius to vengia? Ar valdžia nesuvokia, kokią žalą daro visos Lietuvos svarbiausiam, brangiausiam miestui ? Be to, švelniai tariant, keistai atrodo Vilniaus paveldosaugos darbas. Prityrusių specialistų kauniečių nuomone, 19 a. pr. pradėta formuoti Neries krantinė Vilniuje su savo ažūrine stogų linija, nenuobodžiais, bet tuo pat metu susiliejančiais į visumą fasadais traukte traukia akį nuostabia harmonija, o įgyvendinus R. Bimbos architektų kolektyvo siūlymą, šią harmoniją it kirviu nukirs plieno, stiklo, šiurkštaus betono didžiuliai tūriai, pažeidžiantys nuostabų perimetrinį krantinės užstatymą. Deja, paveldosaugininkai, atrodo, pritaria naujiems projektams.
Turbūt niekas šiais laikais netiki, kad architektai projektuotų pastatus su skulptūromis fasaduose, ažūrais išraižytais balkonais, kita dailiai įmantria puošyba, kokia pasižymi daugelis senųjų namų Žygimantų gatvėje. Tačiau absoliutaus disonanso su senovinės gatvės stiliumi negali būti. Erdvę šioje gatvės dalyje reikia sutvarkyti, bet skoningai, nenusižengiant senamiesčio braižui, išlaikant gatvės vientisumą, savitą grožį, istorinį autentiškumą, – sako pavardės prašęs neminėti vyresniosios kartos architektas.
Paveldosauga neatsiejama nuo gamtosaugos, na, o Vilniuje beveik visas statybas ar gatvių, aikščių rekonstrukcijas lydi medžių kirtimas. Žygimantų gatvei siūlomame projekte nebelieka vietos nei didingoms prie medinuko augančioms gražuolėms liepoms, nuostabiai kas vasarą žydinčioms, kvepiančioms visame kvartale, nei keliems berželiams. O juk šie medžiai be galo reikalingi oro taršai mažinti, dulkėms sugerti didelio mašinų srauto arterijoje. Beje, kitoje šios gatvės dalyje, prie sunaikintos Raudonojo kryžiaus ligoninės ir grafų Tiškevičių žiemos rūmų, nuo seno šlamančiame grafų parke – sode reto grožio egzotiniai medžiai jau naikinami, parkas, gal kad greičiau sunyktų, neprižiūrimas, tvoros nuo praeivių akių apdangstytos nepermatoma plėvele.
Sunku suvokti, kodėl gamtosaugininkai leidžia naikinti augaliją, kodėl užmirštami Pasaulio gamtosaugos organizacijos reikalavimai dėl mūsų planetai ir žmonijai iškilusių pavojų puoselėti kiekvieną, ypač didelį, medį ir ypač miestuose. Eiliniam sostinės gyventojui sunku taip pat suprasti, kodėl taip beatodairiškai leidžiama statyti bet ką, bet kur, apskritai, kurti naują, dirbtinį Vilniaus senamiestį, nors būtent senasis dėl savo unikalumo yra globojamas UNESCO. Juk Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo objektų ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą!
Ne kartą teko girdėti prancūzus, kitus užsieniečius sakant, jog Žygimantų gatvė savo stiliumi, savitu grožiu ir aura primena Paryžiaus Senos upės krantinės alėją, tad turime išlaikyti jos dvasią, pastatų dermės vientisumą. Gal vis dėlto atsiras sąžiningų, etikos ir estetikos principų savo darbe besilaikančių architektų, miesto plėtros specialistų, kurie savo svariu žodžiu, žiniomis ir autoritetu privers už Vilnių atsakingus asmenis keisti Žygimantų gatvėje projektuojamų pastatų mastą, stilių, nebeleis kirsti medžių, apskritai darkyti mūsų unikaliosios sostinės senamiesčio. Džiugu būtų, jei ir mūsų pramogų pasaulio garsūs žmonės taip karštai stotų ginti Vilniaus senamiesčio autentiškumo išsaugojimo, kaip jie triukšmingai ir plačiai kovojo prieš alkoholio prekybos draudimą festivaliuose. Labai reikėtų, kad ir mūsų žiniasklaida bent jau taip pat aistringai šnekėtų, tiek dėmesio skirtų senamiesčio problemoms, kaip ji geba aptarinėti krepšinio batalijas.
Kai kurie užsieniečiai Vilnių jau vadina „griūvančio kalno sostine“. Ar siekiame, kad visiems mums brangus miestas būtų vadinamas dar ir „senamiestį žalojančia sostine“? Juk Pasaulio paveldo komitetas dar 2005 m. įspėjo Lietuvą dėl nederamos Vilniaus senamiesčio apsaugos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori pasidalinti mintimis ar istorija? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt.