Tėveliai iš anksto nuteikiami, kad reiks atsinešti „storą piniginę“. Susirinkimo metu pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kokiu būdu mokykla ne tik lavins vaikus, bet ir kaip ji padės taupyti pinigus. Likus dešimčiai minučių iki susirinkimo pabaigos, pradedamas vardinti pirkinių sąrašas. Žinoma, pačių pigiausių pirkinių reikalingumu suabejojama, o dėl kitų pirkinių greitai susitariama.
Kad vaikai geriau mokytųsi, siūloma atnaujinti stalus, o mokyklos turimas spinteles – išsinuomoti. Tas pačias spinteles, kurias buvusių mokinių tėveliai „padovanojo mokyklai“. Esant nesutarimui, auklėtoja delsia, o laikas tiksi. Po dviejų valandų susirinkimo, tėveliai nori kuo greičiau viską baigti ir eiti namo. Išties, būtų galima parašyti pardavimų vadovėlį. Ne vienas kolega minėjo, kad trūksta gerų pardavėjų. Gal jie ne ten jų ieško?
Tačiau mane neramina ne tai. Auklėtojos, mokyklos direktorius ir kiti asmenys taip elgiasi, nes jie yra žmonės. Jiems irgi reikia gyventi, o kai esama sistema skatina tai daryti, sunku plaukti prieš srovę. Man labiausiai neduoda ramybės, kad kasmetinės tėvelių išlaidos mokyklose siekia nuo 50€ iki 150€. Visos jos renkamos „į rankas“.
Kadangi Lietuvoje mokosi 330.000 mokinių, juodosios buhalterijos mąstai siekia nuo 16.5 iki 49.5 milijonų eurų per metus, kas sudaro 0.1% Lietuvos BVP.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pranešti naujieną, pasidalinti istorija ar mintimis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.