Taigi keliu versiją – yra priežastis, problema, kuri dar mums (mūsų lyderiams) neįveikiama. Nes krepšinio arenų tai prikepėm turbūt daugiau nei klubų yra, „ištrinkelinom“ miestelių centrus, dar išdygo daugybė apžvalgų ir pramogų konstrukcijų, o sugalvoti daugiau viešųjų objektų nebeužtenka fantazijos. O kai nėra fantazijos, tai ir pinigų negalima duoti, kaip sakė klasikas. Bet čia beletristika, mes ne apie tai.

Stadionų tema įdomi ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, yra toks specializuotas žurnalas „Detail“, leidžiamas Vokietijoje, skirtas architektams ir statybininkams. Vienas po 2012 metų olimpiados išleistas numeris skirtas sporto objektams ir įvadiniame straipsnyje palyginami du stadionai. Pirmasis – 2008 metų olimpiadai Pekine pastatytas nuostabusis „Paukščio lizdas“, kurį projektavo garsusis šveicarų architektų duetas Herzog ir de Meuron.

Olimpinio sporto stadiono Pekine maketas. Šis stadionas dar vadinamas „Paukščių lizdu“.

Stadiono konstrukcijai vienu metu prireikė tiek metalo, kad net susvyravo pasaulinė plieno rinka ir pakilo jo kaina. Tačiau naujoji Azijos galybė sumokėjo nemirktelėjusi. Antrasis pavyzdys – Londono 2012 metų olimpinis stadionas (architektų biuras Populous). Jam prireikė tik ketvirtadalio metalo kiekio lyginant su Pekino stadionu. Ir įdomiausia, kad jis suprojektuotas taip, kad po olimpinių žaidynių jo dalis būtų nuardyta ir stadionas sumažintas nuo 80.000 iki 25.000 vietų. Šią vasarą per televiziją žiūrėjau lengvosios atletikos čempionatą, vykusį Londone, panašu, kad stadionas jau sumažintas. Toks mums sunkiai suvokiamas vertybinis sprendimas (visai ne citius, altius, fortius), ar ne?

Dar viena stadiono statybos istorija šiuo metu purto socialinius tinklus, tiksliau rusiškąją jų dalį. Sankt Peterburge jau keletą metų statoma „Zenit-Arena“. Jau nugulė sluoksnis anekdotų apie šio statinio kainą ir darbo kultūrą. Tačiau linksmiausia greičiausiai bus paskutinių savaičių naujiena – kažkas atsitiko pastato stogui ir statytojai suvertė kaltę kormoranams. Čia paukščiai tokie, labai alkani ir plėšrūs, matyt...

"Zenit Arena" stadionas

Na, o ką darysime mes? Angliškasis kelias galėtų būti labai viliojantis – veikti ramiai, apgalvotai, svarbiausia, racionaliai. O tai istoriškai yra mums sunkiausia. O gal net nelemta... Taip mąstant, tai ir senasis „Žalgirio“ stadionas galėjo būti rekonstruotas, įrengtos naujos kėdutės, tualetai, „užmesta“ lengva ir elegantiška stogo banga, sugalvotas parkavimo sprendimas... Bet jau vėlu svajoti, jį jau sutašė vietiniai „kormoranai“. Palikime tai aiškintis „ornitologams“ iš kitos gatvės pusės. Turiu mintyje prokurorus.

O gal štai ir išsigrynino lietuviškasis kelias? Toks pats kaip ir kitur, tik su prokurorais. Gal metas keisti Statybos įstatymą ir įvesti dar vieną projekto derinimą prokuratūroje? Bent jau viešiesiems ir/ar kitiems svarbiems objektams?... Bent jau iki to laiko, kol nubalsuosim, kad „jau nebereikia“. Arba ne, geriau dar palaukim kelerius metelius...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Nori paprieštarauti arba pasidalinti mintimis? Rašyk pilieciai@delfi.lt.