Kiekvienas, turintis eksploatuojamą automobilį, turime laikytis privalomo civilinio draudimo įsigyjimo taisyklių. Gerai, tą ir darome. Kasmet. Tokia tvarka. Kitaip nepasirinksi.

Mano automobilio draudimo galiojimui baigiantis, kaip ir visada, gaunu priminimą apie geriausius pasiūlymus iš savo draudimo brokerių. Pasitikiu jais, dėl to ir nesuku galvos ieškodamas vėjo laukuose. Tačiau gavus naujus pasiūlymus pasimečiau.

Nesuprantu, ar aš per metus padariau kažką blogo padariau (lyg ir ne, jokio eismo įvykio nebuvo), ar įsivėlė klaida, bet mano polisas pabrango dvigubai. 2016 m. birželio 22 d. polisas kainavo 67 Eur, 2017 rugpjūčio 18 d. tos pačios kompanijos polisas kainuoja 135 Eur. Dukart daugiau!

Savo brokerio klausiu, ar čia tikrai tokia infliacija? Sako taip, visi apie tai kalba. Pažiūriu kitų kompanijų pasiūlymus (123 Eur; 126 Eur; 157 Eur; 169 Eur; 184 Eur ir t.t. Žemiau 100 Eur net nesvajok). Galite paaiškinti, kokiu pagrindu šitiek pakilo privalomojo civilinio draudimo įmokos? Ar kas nors tai kontroliuoja? Ar jūs visi per metus laiko uždirbate dvigubai didesnius atlyginimus? Aš, deja, ne.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI apie galimai išaugusias draudimo poliso įmokas ir to priežastis sutiko pakomentuoti Lietuvos draudikų asociacija.

Visų pirma, norėtume pažymėti, jog Konkurencijos taryba yra informavusi visas draudimo įmones ir jų asociacijas, jog bet koks viešas informacijos, susijusios su kainomis ir jų politika, atskleidimas gali daryti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje ir būti traktuojamas kaip iš anksto suderinti rinkos dalyvių veiksmai, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymas.

Draudimo įmonė įmoką kiekvienam klientui skaičiuoja individualiai vertindama jo riziką ir analizuodama daugybę veiksnių: kliento avaringumas, vairavimo patirtis, transporto priemonės rūšis ir galingumas, jos registracijos vieta.

Taip pat egzistuoja ir bendrieji veiksniai – infliacija, darbo užmokesčio augimas, bendras eismo įvykių skaičius (jų kasmet užregistruojama vis daugiau, žmones dažniau vyksta į tolimas keliones, kada išauga didesnė tikimybė padaryti avariją), vidutinis išmokamos išmokos dydis (jis kasmet auga, tai labiausiai veikiantis veiksnys – augančios autoservisų kainos, brangus naujų automobilių remontas).

Skaičiai rodo, jog Lietuvoje registruotos transporto priemonės 2016 m. mūsų šalyje ir užsienyje sukėlė 15 proc. daugiau eismo įvykių nei 2015 m. Panašūs pokyčiai matomi ir išmokėtų draudimo išmokų statistikoje – jų suma išaugo beveik 12 mln. Eur. Bendras transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą teikiančių draudimo įmonių nuostolis 2016 m. buvo virš 19 mln. eurų. Nuo 2002 m., kai šis draudimas buvo įvestas, jo veikla draudimo įmonėms niekada nebuvo pelninga.

Reikėtų paminėti, kad draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su solidarumu, t. y. į eismo įvykį patekusių vairuotojų nuostolius padengia visi apsidraudusieji, net ir tie, kurie eismo įvykio galėjo ir neturėti. Taip pat apsidraudusieji padengia ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytus nuostolius.

Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą teikia 7 draudimo įmonės (BTA, Compensa, ERGO, If, Gjensidige, Lietuvos draudimas, Seesam). Jeigu Jūsų netenkina pasiūlyta kaina, galite kreiptis į kitą draudimo įmonę.

DELFI skaitytojai, ar ir jūs pastebėjote išaugusias populiariausių paslaugų kainas? Pasidalinkite savo istorijomis, nurodykite, kokius kainų skirtumus užfiksavote ir siųskite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pabrangusi paslauga“.