Prisimenu, kaip net kolegos iš Latvijos man siuntė nuotraukas, atseit pirma eina mėnulio gatvės, paskui marso gatvės ir tik tada Kaunas su savo duobėtomis kaip krateriai gatvių atkarpomis. Bet kai buvo išrinktas ponas V. Matijošaitis, praėjo pora metų ir tos kalbos iš pajuokų greitai pavirto į thumbs up (liet. nykščiai į viršų) pavyzdinius etalonus.
Ir nors suprantama, kad neįmanoma sutvarkyti viso „bardako“ (liet. netvarkos), kuris kerojo mieste ištisus penkmečius ar dešimtmečius, bet teigiami poslinkiai Kauno gatvėse jaučiami net aplinkinių miestų ar valstybių žmonių akyse. Tie patys latviai ar estai atvažiavę pas mus į Kauną klausia: „what is happening?“ (liet. kas čia vyksta?). O vyksta – atgimimas. Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad p. Matijošaitis vienas čia viską ėmė ir pakeitė kaip koks magas iš pasakų knygos. Ne. Jis tiesiog atsivedė su savimi komandą, kuria tiki ir pasitiki ir kuriai leidžia veikti, o ne kimštis savo kišenes šlamančių ir apsimesti, kad yra kažkas daroma. Ir šita mano reakcija nėra apie gatves ar apie gerbiamą merą p. Matijošaitį. Na, bent jau netiesiogiai.
Noriu atkreipti dėmesį į šių dienų aktualiausią Kauno temą – medžiai ir jų persodinimas. Neapsimesiu, kad žinau visą informaciją „iš vidaus“, kodėl ir kaip tai vyksta, greičiau priešingai –tiesiog vertinu atsitiktinius informacijos trupinius. Kauno miestas dar pavasarį nusprendė, kad laikas pakeisti sovietinius ir sergančius medžius naujais augalais, kurie yra labiau atsparūs urbanistiniams nuodams, yra lengviau formuojami ir priežiūrai reikia mažiau resursų. Ir, mano akimis, tai yra itin sveikintinas žingsnis. Vietoje to, kad Kaunas būtų sergančių ir išsigimusių kaštonų, beržų, uosių, alksnių, liepų ir t.t. miestu, greitu metu jis taps sveiku, gražiu, labiau prižiūrimu ir tvarkingu Lietuvos centru. Miestu, kuriame alėjos bus vertos susižavėjimo, šaligatviai bus saugūs ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kur medžiai nekris ant atsitiktinių automobilių dėl šiek tiek stipresnio vėjo (kas pastaruoju metu atsitinka pakankamai dažnai).
Bet pasaulis jau taip sutvertas, kad bet kokiame sprendime ar veiksme egzistuoja dvi pusės –palaikančioji ir prieštaraujanti. Jei supaprastinti politikos terminais – pozicija ir opozicija. Pirmieji tiki savo programa ir stengiasi ją įgyvendinti, o kiti iš idėjos tam priešinasi – nesvarbu, ar tai naudinga kažkam, ar tai atneš kažkam pasitenkinimo, ar suteiks saugumo, ar tai pakels miesto įvaizdį kitų valstybinių administracinių vienetų akyse. Ir pastarosiomis dienomis kuo toliau, tuo dažniau girdimas socialiniuose ir žiniasklaidos šaltiniuose vis labiau vokalus besipriešinančių medžių kirtimui ir atnaujinimui! balsas. Žmonių grupė stebi komandas, kurios pjauna sergančius, pavojingus ir pasenusius medžius. Ir tuo piktinasi. Tarsi Kaunas su p. V. Matijošaičiu priešakyje būtų atidarę slaptą medžio perdirbimo įmonę ir tuo būdu akiplėšiškai pelnosi. Besipiktinanti pusė apriša sergančius medžius spalvotomis juostelėmis tarsi jie būtų gyvi ir saugotini organizmai, be kurių žmogiškas gyvenimas tiesiog neegzistuoja.
O dabar laikas grįžti į realybę. Kauno miestas kaip nedalomas vienetas, atskiri žmonių turtai ir resursai ir, neduok dieve, žmogiškos gyvybės yra daugiau ar mažiau nukentėję nuo išsigimusių medžių sukeltos žalos – dėl vėjo, dėl iškilnotų šaligatvių, dėl nekontroliuojamo augimo suardytų gatvių padarinių. Kaunas kaip administracinis vienetas, draudimo bendrovės dėl apgadinto piliečių turto, ar tiesiogiai miesto piliečiai patiria ir materialinius, ir psichologinius nuostolius dėl sovietinio paveldo – kai buvo sodinama kiemuose ir gatvėse kur papuola ir ką papuola. Ir tik daugumos pilietiškumo drąsa netylėti yra išgelbėjamas ir niekuo nekaltų piliečių turtas, o taip pat jų gyvybės –kai kiemuose yra išpjaunami milžiniški ir grėsmingi medžiai.
Ir net tada, kai besipriešinančioji pusė konstatuoja visa griaunantį (tik jų ir kelių šimtų žmonių akimis) efektą, jie pamiršta, kad Kauno valdžia kiekvieną pavojingą, sergantį medį yra pažadėjusi persodinti sveiku, labiau prižiūrimu ir kontroliuojamu vienetu. Negana to, kad dažniausiai yra persodinama daugiau medžių nei jų yra išpjaunama. Aš jau nekalbu, kad Kaune papildomai! buvo pasodinta 750 medžių. Jei kas nežino, kiekvienas toks medis kainuoja ne vieną ir ne keliolika eurų. Taigi Kaune buvo ar bus išpjauta nesveikų ir nevienodų medžių, o į jų vietą bus pasodinta žymiai daugiau sveikų ir labiau miestui tinkančių augalų.
Ir galiausiai galima išgirsti argumentą – kam kirsti/pjauti medžius, jei jie sveiki? Ir tada ištiriama 5 sveikiausi medžiai iš 220. Atsakymas – jie sveiki ir nekenksmingi. Gal nepjaukime jų? Tada galima paklausti tų paprastų žmonių, kurie turi daržus – ar jūs visada sodinate eilėje 215 bulvių, o jų tarpe kažkur viduryje pomidorus? Galbūt ir primityvus pavyzdys, bet kartais žmonės nesupranta ir nesuvokia didžiojo paveikslo. Jei nusprendi atgimti – negali norėti būti sveiku organizmu su supuvusia širdimi.
Taigi, siūlau Kauno piliečiams labiau pasitikėti nauja valdžia, nauju meru ir atgimti europiečiais, nei kad garbinti ir saugoti pūvantį sovietinį palikimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori pasidalinti savo istorija ar mintimis? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt.