Tenka sutikti ir nepaprastai gabių, darbščių, atsakingų mokinių. Ir ne kartą esu abstulbinta tokio mokinio egzaminų rezultatų: matematika, informatika, anglų kalba, istorija – 100 , lietuvių kalba – 22. Arba matematika, informatika, anglų kalba – 100, lietuvių kalba – neišlaikė.
Vaikas, kuris kasdien skaito grožinę literatūrą nuo pat tos akimirkos, kai išmoko skaityti, kuris cituoja ne tik Kristijoną Donelaitį, bet ir Čarlzą Bukowskį, lietuvių kalbos valstybinio egzamino gauna 22 balus. O labai vidutinių gabumų mokinukas, prisipažįstantis, jog ir trečdalio privalomos literatūros sąrašo neįveikė, įvertinamas 68 balais? Ar tai atsitiktinumas?
Nėra prieinamų duomenų apie skirtingų mokomųjų dalykų įvertinimų koreliacijas, pagrįsti savo nuogąstavimų statistika negaliu, tačiau mano praktikoje tokių atvejų tikrai per daug, kad juos galima būtų paaiškinti paplitusiais mitais apie fizikus ir lyrikus. Juk mokykloje šių mokinių visų dalykų įvertinimai labai panašūs. Kaip taip gali būti?
Kažkas čia ne taip – kirbėjo mintis. Įskaudinta egzaminų rezultatų įlindau į NEC svetainę. Šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatų statistinės analizės dar neradau, bet pernykštė yra. Ją galite peržiūrėti čia.
Pamačius kreivę, akys ant kaktos išvirto. Net pamiršau savo fizikų – lyrikų problemą. Juk ši kreivė – akivaizdus įrodymas, kad su lietuvių kalbos egzamino vertinimo sistema ir su pačiu egzaminu kažkas labai negerai. Pamatai tokią kreivę – ir sodink NEC už egzaminų falsifikavimą – burbtelėjo piktas kolega, kai parodžiau jam šį skirstinį.
Na, ne mums teisti, bet paaiškinimo prašyti galime. Net ne matematikui aišku, kad tokia kreivė be dirbtino įsikišimo niekaip negali egzistuoti. Beveik niekas negavo 28, 29 balų ir staiga daugybė gavo 30? Kai egzamino išlaikymo riba būtent 30 balų? O ką reiškia, kad kas antras stulpelis gerokai žemesnis? Kas čia per vertinimo sistemos stebuklai? Ir kas čia per egzaminas, jei tai akivaizdžiai prireikė „pritempinėti“ rezultatus iki lemtingų 30 taškų?
Neiškentusi įmečiau šią kreivę į „Facebook“, mokytojų grupę. Ir pasipylė keli šimtai komentarų. Viena tapo aišku – visiems labai labai skauda. Visi mato daugybę akis badančių problemų, daug kas bandė jas spręsti. Bet...
Mūsų valdininkai - aukščiausios kvalifikacijos tiesos vyniojimo į vatą specialistai. Nenori pripažinti, kad susimovė. O kas nori? Kiekvienam nemalonu pagadinti orą viešoj vietoj. Dauguma apsimeta, kad nieko neįvyko. Bet stengiasi daugiau taip nedaryti. Desperatiškai ieško galimybių klaidos nekartoti, jei jau negali jos ištaisyti. O kaip NEC?
Nenoriu rašyti su pykčiu. Pykčio mūsų visuomenėje ir taip daugiau nei reikia. Nenoriu vadinti NEC bukapročiais, kaip neseniai jie buvo išvadinti spaudoje. Bet kai klaidos kartojamos daugybę kartų iš eilės kyla pagrįstas noras sužinoti kaip jos bus taisomos. Manote, kad 2016 metų lietuvių kalbos įvertinimų pasiskirstymas toks išskirtinis? NEC puslapyje lengvai rasite ir ankstesnių – 2015, 2014, 2013 metų kreives. Ir pamatysite tą patį.
Pirmoji tokia keista kreivė pasirodė būtent 2013 – aisiais. Galbūt atsitiktinumas, bet būtent tais metais NEC gavo naują vadovą. Ir visiškai baisu tampa, kai NEC vadovai (po 2016 metų lietuvių kalbos egzamino) viešai pareiškia „Kalbant plačiau, iš 1112 apeliavusiųjų, kruopščiai išnagrinėjusi darbus apeliacinė komisija pakeitė tik 254 įvertinimus“ Tik?! Tik 22,8 procentai darbų įvertinti neteisingai? Kas penktas mokinys įvertintas neteisingai? Tik?
Nesu lituanistė ir net nebandau spėti, kas lietuvių kalbos egzamine yra blogai. Kalbu tik apie faktus. Štai Jums du įrodymai: aukščiau pateikta diagrama ir faktas kad kas penktas lietuvių kalbos įvertinimas 2016 metais buvo neteisingas. Tai ne nuomonė, tai visiškai oficialūs, visiems laisvai prieinami NEC 2016 metais plačiajai visuomenei pateikti skaičiai. Ačiū, kad jie yra.
Neteisiame. Tik prašome šiek tiek nuoširdumo. Prašome žodžių „ups, susimovėm. Pamatėm, kad blogai – bandėm taisyti. Darėme tą ir tą. Nepasitvirtino. Dabar bandysime daryti kitaip“. Mes suprasime. Ne šventieji puodus lipdo. Visi klysta. Bet...
Neviltis, skausmas užpuola tada, kai klaidų nepripažįstate ir net nesiruošiate jų taisyti. Kai mes rėkiame, kad blogai, bet nejaučiame, jog mus kas nors girdi. Kai akivaizdžios vienerių metų klaidos kartojamos ir kartojamos. Juk ateis 2018-ieji. Metas jiems ruoštis. Todėl noriu paklausti – ką darome, ponia Vingeliene?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Paprieštarauti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!