Buvo penktadienio pavakarys, kuomet negerėjant būklei dializės procedūros metu, tėvelis greitosios medicinos pagalbos automobiliu, skubiai su garsiniais švyturėliais per visą miestą, buvo atgabentas į KU ligoninės priėmimo skyrių. Jam trūko deguonies, visas drebėjo, pergyvenome, kad jam labai labai skauda.

Priėmimo skyriuje laukiant maždaug dvi valandas (!), negerėjant būklei prašėme gydytojų, kad galbūt verta guldyti į Reanimacijos skyrių, viliantis bent būsenos palengvinimo, kad žmogus tiek nesikankintų. Per tą laiką Priėmime paėmė kraują tyrimui, suleido nuskausminamųjų – tėveliui negerėjo.

Galiausiai nusprendė siųsti stebėjimui į Kardiologinį skyrių – kraujo tyrimų rezultatai esą neblogi. Kardiologiniame – dar tris valandas tėvelis toliau merdėjo. O ir skyriaus personalas vis nepriėjo, gydytojo irgi teko ilgai šauktis. Kai apžiūrėjo – pripažino, na, duodam deguonies. Dvi slaugės specialistės kurį laiką nesugebėjo atidaryti deguonies buteliuko, klausinėjo viena kitos – kaip tai padaryti… Kardiologiniame!

Tačiau matome, kad Tėčiui ir toliau blogyn, jau praranda sąmonę. Vėlgi niekas neprieina bent pasiteirauti. Tuo metu iš koridoriaus sklinda krepšinio emocijos: kiti pacientai visu garsu stebi varžybas per TV. Sugebėjus prisikviesti gydytoją – palatoje neįmanoma susikalbėti – mano žmonai teko paprašyti pritildyti garsą, nes čia pat, galbūt žmogus miršta. Iš tiesų – pakėliau antklodę, tėvelio kūnas jau mėlo.

Tik tada sulaukėme kito gydytojo iš Reanimacijos skyriaus – reikėjo pamatyti šio specialisto nuostabą (maždaug – kas čia darosi, ko delsiate). Į Reanimaciją artimųjų nebeleido, pasakė ateisit griežtai nustatytomis lankymo valandomis kitą dieną. Grįžus namo – po 15 minučių skambutis iš policijos! – užuojauta, jūsų tėvuko nebėra…

Žinau, ką atsakys KU vadovybė: pas mus pacientas pateko sunkiai sirgdamas kraujotakos sutrikimais ir dar visa puokšte kitų ligų. Medicina jau buvo bejėgė, rūpestingas personalas uoliai dėjo pastangų, dirbo pagal visas įmanomas instrukcijas.

Pamenat – penktadienio pavakarys, savaitgalio pradžia, – galbūt didesnis tuo metu dirbusio personalo atsipalaidavimas, daug pacientų (ir į Kardiologinį patiems teko padėti stumti lovą su tėveliu iš Priėmimo). Pamanykit, atvežė ligotą 72 - iejų metų senuką! Bet šis ŽMOGUS per savo jėgų antplūdį sunkiai dirbo. Buvo statybininkas, per daugiau nei penkis dešimtmečius pastatė daugybę namų, su žmona užaugino ir į gyvenimą išleido 3 vaikus, susilaukė 4 vaikaičių, 5 provaikaičių.

Vylėmės, jog Tėveliui dar ne paskutinės gyvenimo valandos KU ligoninėje, jam tiek neskaudės ir bus suteikta derama pagalba. Ir jis, ir mes galėsime jaustis ramiau, oriau...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Skaudžią situaciją komentuoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis

Atidžiai peržiūrėjome Jūsų paklausime išdėstytą situaciją ir informuojame, kad Jūsų minimas pacientas, po suteiktos kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje hemodializės (kraujo išvalymas nuo kenksmingų medžiagų – red. past.) procedūros buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Apie 1 val. jis buvo apžiūrėtas, atlikta elektrokardiograma ir esant širdies ritmo sutrikimui stacionarizuotas į kardiologijos skyrių. Paciento būklei pablogėjus, jis buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Apgailestaujame, kad dėl sunkių gretutinių lydinčių susirgimų, pacientui medikai padėti negalėjo. Užjaučiame artimuosius ir vaikus dėl Tėvelio netekties.