Buvo dar ankstyva žiema, ilgos naktys, trumpos dienos. Nežinau, kas nutiko, tačiau pramiegojau žadintuvą ir pabudau valanda vėliau. Paskubomis apsirengiau, nepusryčiavusi pagriebiau telefoną nuo staliuko ir išbėgau į darbą. Tik darbe pastebėjau, kad pagriebiau ne savo, o sužadėtinio telefoną - abiejų modeliai identiški, tik spalvos skyrėsi, o aš prietemoje pačiupau ne tą...
Norėjau parvežti telefoną atgal, tačiau iki pietų pertraukos dar buvo likę nemažai laiko. Dirbau su gera drauge-kolege, kuriai juokdamasi papasakojau apie įvykusį kuriozą. Ji paskatino mane pašnipinėti sužadėtinį, juk tokia proga. Tačiau aš nenorėjau taip daryti, juk neturėjau pagrindo juo nepasitikėti. Bet draugė įkalbėjo.
Smalsumo vedama atsidariau jo skambučių sąrašą, SMS, feisbuką - nieko ypatingo. Nuotraukų galerija - automobilių ir mudviejų nuotraukos. Laiminga širdimi buvau bepadedanti telefoną į rankinę, kai ekrane švystelėjo naujai gauta „Viber“ žinutė – „Hei. Tai savaitgalį vėl pašėlsim? Nesikeičia planai?“ Krūptelėjau. Rašė Benas. Mano vyro vaikystės draugas.
Gal ir nebūčiau nustebusi, jei tą savaitgalį sužadėtinis nebūtų sakęs, kad dirbs namuose su projektais. Tą patį savaitgalį aš turėjau būti išvykusi pas tėvus. Sutrikau. Norėjau iškart paskambinti sužadėtiniui ir paklausti, ką tai reiškia. Tačiau draugė sustabdė. Ji pasiūlė be reikalo nesipykti ir geriau palaukti, gal jis pats pasakys, kad pasikeitė planai. O jei ne, pasekti ir pačiai išsiaiškinti. Per pietus grįžau namo, visa laimė, vyras dar miegojo, tai slapčia atkeičiau telefonus, papietavau ir grįžau į darbą.
Dienos bėgo, atėjo minėtas savaitgalis, tačiau sužadėtinis nieko apie pasikeitusius planus neužsiminė, kalbėjo tik apie darbą. Galiausiai aš susikroviau daiktus ir apsimečiau išvažiuojanti aplankyti tėvų. Pavažiavau į kitą gatvelę, kur iš už medžių puikiai matosi mūsų namo tvora, vartai. Pralaukiau daugiau nei dvi valandas, žiauriai nervinausi, pykau ant savęs, kad taip elgiuosi, kad be pagrindo įtarinėju vyrą. Viskas buvo ramu. Norėjau užvesti variklį ir važiuoti, kai pamačiau pro vartus į mūsų kiemą įsukant Beno automobilį. Atrodė, jog jis važiuoja vienas. Palaukiau dar pusvalandį. Jokio veiksmo. Nusprendžiau apsimetusi, jog ką nors palikau, sugrįžti atgal į namus.
Atsirakinus namo duris mane pasitiko garsi muzika. Pirmame namo aukšte buvo tuščia. Kad ir manęs per muziką būtų negirdėję, tačiau tyliai tyliai užlipau į viršų. Pro pravertas miegamo duris išvydau savo sužadėtinį ir Beną nuogus lovoje. Sustingau iš siaubo. Tuo metu Benas kaip tik pažiūrėjo į mano pusę. Pamatė mane ir mano sužadėtinis. Pakraupusi nubėgau laiptais žemyn. Jiedu manęs nesivijo. Išvažiavau pas tėvus. Po kiek laiko atvykau pasiimti savo daiktų. Sužadėtinis prašė pasilikti, siūlė tekėti už jo ir džiaugtis aprūpintu gyvenimu. Tačiau aš negalėjau būti žmona ir žinoti, kad mano vyras miega su kitais vyrais. Jau geriau tąkart būčiau jį radusi su keliomis moterimis vienoje lovoje... Arba išvis neperskaičiusi tos prakeiktos žinutės... Mudu išsiskyrėme. Kiek žinau, jis dabar vedęs kitą jauną merginą. Tikriausiai ji net neįtaria, ką iš tikrųjų myli jos vyras...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame porų – ar tikrinate vienas kito telefonus ar kompiuterius? Ar yra buvę atveju, kai jus nustebino partnerio gauta žinutė ar laiškas? Galbūt galite pasidalyti patarimais, kaip suprasti, kad partneris neištikimas? O gal manote, kad ne apie partnerio neištikimybę reikia galvoti ir intriguojančių žinučių ar laiškų nesureikšminate?
Išdrįskite pasidalinti savo patirtimi – tai galite padaryti ir anonimiškai. Laukiame Jūsų patirčių ir istorijų el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Žinutė“ – už atvirumą trims Jūsų padovanosime po Justino Kisieliausko knygą „Meilė etc.“ Daugiau apie konkursą galite sužinoti čia.