9.30 val. turėjau „Smart taksi“ važiuoti į Vilniaus oro uostą. Taksi, vairuojamas Virgilijaus Lankelio (T16015, taksi numeris 79), atvažiavo 10 minučių vėluodamas ir sustojo gatvėje prie šaligatvio. Gatvę ir kiemą skiria įkalnė, apaugusi žole. Kadangi lagaminą stumtis per žolę į kalniuką nepatogu, o ir žolės mindyti nesinori, parodžiau taksistui ženklais privažiuoti prie manęs.

Ponas Lankelis įniršo ir gestais parodė į vaisius iškrauti sustojusį autobusiuką (suprask, jis negali prie manęs privažiuoti). Vis dėlto nusprendė įsukti į kiemą (reikia pastebėti, kad įvažiavimas į kiemą buvo visiškai laisvas, be to, taksi visada kieme sustodavo) savo nepasitenkinimą išreikšdamas žodžiais „na**ui“ ir „b**t“.

Jam privažiavus papriekaištavau, kad jis vėluoja 10 minučių ir neturi teisės manęs siuntinėti „na**ui“. Taksistas dar labiau įtūžo ir išrėkė, kad manęs nesiuntinėjo ir kad „jis ne vienas kelyje“, be to, jis gali mane palikti ir nevežti. Ir jei man kažkas nepatinka, galėjau iškviesti kitą taksi. Vis dėlto įkėlė mano lagaminą į bagažinę, o automobilyje pakeltu tonu aiškino, kad „jis irgi žmgus“, paskui buvo žodžiai „na**ui“ ir „b**t“.

Kiek pavažiavusi paklausiau jo vardo ir pavardės. Taksistas rėkdamas prisistatė ir pridūrė, kad galiu apie jį rašyti kam noriu. Aš atsakiau, kad jis neturi teisės ant manęs rėkti. Jis savo ruožtu atsikirto, kad aš pirma pradėjau.

Dar šiek tiek pavažiavus ponas V. Lankelis telefonu (be laisvų rankų įrangos) ir viena ranka manevruodamas tarp siauroje gatvėje važiuojančių ir besiparkuojančių mašinų susisiekė su dispečere ir pareiškė, kad jos darbas yra įspėti keleivius apie taksi vėlavimą ir kad klientai būna nepatenkinti. Dispečerei ta mintis turbūt nelabai patiko, nes taksistas ir vėl pakėlė balsą bei išrėkė neskambinsiąs keleiviams bei numetė ragelį. Tada ir vėl keikėsi. Aš paprašiau jo nesikeikti, nes man tai nepriimtina, ir pastebėjau, kad jis neturi teisės kalbėti telefonu vairuodamas. Jis atkirto, kad ne mano reikalas, kaip jis vairuoja. Aš pasakiau, kad, jei būčiau telefonu nufilmavusi, kaip jis vairuodamas kalbasi telefonu, ir nusiuntusi medžiagą policijai, tada būtų ne tik jo reikalas. Jis atrėžė, kad tokiu atveju jis mane būtų tuoj pat išlaipinęs bei priekaištavo, kad aš per jauna jam moralizuoti ir turiu sulaukti jo amžiaus (jam 50–60 metų, man 33 m.) prieš taip su juo kalbėdama ir kad net jo vaikai su juo taip nekalba.

Netoli oro uosto jis man parodė į savo planšetę ir su pykčiu pareiškė, kad dispečerė suplanavo, kad jis po 5 minučių bus Švitrigailos gatvėje, o jis dar net manęs neišleido. Ir iš tiesų aš iš taksi išlipau 9.53, o jis 9.55 jau turėjo būti Švitrigailos gatvėje. Gaila dar vieno keleivio, kuriam taip pat teko laukti.

Galiausiai sustojus prie oro uosto, jis pradėjo ieškoti tušinuko kelionės kvitui išrašyti. Niekaip negalėdamas rasti ir besirausdamas po saloną dar tarstelėjo „na**ui“ ir „pi**ec“. Galiausiai rado tušinuką, išrašė kvitą, iškėlė lagaminą iš bagažinės ir palinkėjo geros kelionės...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI kreipėsi kelis kartus į „Smart Taxi“ ir prašė pakomentuoti keleivės skundą, tačiau komentaro nesulaukė.