Ukraina visus privertė vėl prisiimti Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą (dėl patogumo vadinsime JT teismu), t.y. įtakingiausią, autoritetingiausią ir svarbiausią žmonijos teismą. Ir vėl Ukraina dėmesio centre, nes sugebėjo į atsakovo vietą pasodinti didingąją Rusiją ir pradėti Maskvai nemalonų ir nepatogų tarptautinį procesą. Karališkame teisės mieste Hagoje iškelta byla Rusijai yra tik pradinėje stadijoje, vadinasi, mūsų laukia įdomus, karštas ir be abejo, politizuotas procesas. Tik pradėjus bylą nagrinėti, aktyvūs skeptikai talžė Kijevą kritika: ko tikimasi iš šio teismo, jeigu byla bus nagrinėjama 5 metus, o 100 lapų surašytas sprendimas bus be gailesčio padėtas į archyvą? Sutikime, kritika verta dėmesio. Nejaugi toks neįgalus yra JT teismas? Vertindami bet kokį reiškinį neužmirškime pradžios, nes būtent ten gali būti svarbių atsakymų.
Pernai JT teismas iškilmingai minėjo 70 metų įsteigimo metines, tačiau pirmosios bylos teko metus palaukti, todėl š.m. gegužės 22 d. sukanka lygiai 70 metų, kai JT teisme Hagoje buvo pradėta pirmoji tarptautinė byla. 1947 metais Jungtinė Karalystė, neapsikentusi Albanijos atakų prieš britų laivus, iškėlė šiai uždarai sovietinio bloko valstybei tarptautinę bylą ir Hagos teisme bandė gintis teisinėmis priemonėmis. Albanija ignoravo šį pirmąjį procesą ir sulaukė sau nenaudingo sprendimo, tačiau ši byla iš Londono pareikalavo didelių pastangų. Net ir esant akivaizdiems įrodymams, įtakingiausio teismo 15 teisėjų kolegija nesugebėjo prieiti vieningos nuomonės ir Londonui buvo priteista tik 850 tūkst. svarų kompensacija. Žinoma, kad Albanija, palaikoma Maskvos, iš karto atsisakė vykdyti šį teismo sprendimą ir britų vyriausybė buvo privesta savarankiškai ieškoti išeities. Londonas konfiskavo daugiau 1,5 t Albanijos aukso, saugomo Anglijos bankų saugyklose, ir taip pati įvykdė teismo sprendimą. Neįtikėtina, tačiau šis konfliktas galutinai buvo išspręstas tik 1992 m., vadinasi šiam procesui prireikė net 45 metų. Būtent ši pirmoji byla vaizdžiai parodė, kokia linkme ir kaip bus sprendžiami tarptautiniai ginčai tarp valstybių, o sovietinis blokas akivaizdžiai pademonstravo JT teismo ribotą galią ir iškreiptą procesą.
Taigi, ko tikisi Ukraina iškėlusi bylą Rusijai ir kokie jos šansai? Reikėtų iš karto suprasti šio teismo veiklos visus ypatumus. Jungtinės Tautos, be abejo, yra išskirtinai politinė organizacija, taigi, kokį teismą panorėjo įsteigti didžiosios pasaulio valstybės – nepriklausomą ar politizuotą? Ar galima sutikti su kategorišku argumentu, kad JT teismas Hagoje maksimaliai politizuotas?
Pagal nusistovėjusią ir nekeičiamą praktiką visos didžiojo JT penketo valstybės turi išskirtinę privilegiją ne tik Saugumo Taryboje (veto), bet ir Hagos teisme. Kiekviena valstybė pasiunčia į svarbiausią teismą teisėjauti saviškį (tiesiogiai to padaryti negali, nes oficialiai visus teisėjus renka JT Generalinė Asamblėja), žinoma, jis privalo būti nepriklausomu ir privalo nutraukti net kokias politines sąsajas su tėvyne. Bet ar tai realu? Su Ukrainos pradėta byla Rusija iš karto turėjo problemų, nes Maskva buvo privesta pakeisti savo teisėją. Ilgametis Rusijos politikas ir diplomatas Kirilas Gevorgianas įsiminė Gruzijos byloje prieš Rusiją, kai atkakliai gynė tavo tėvynės ir vyriausybės interesus. Po sėkmingai užbaigtos bylos Rusijos prezidentas jį apdovanojo, o 2015 m. K. Gevorgianas vėl buvo pasiųstas į Hagą, tačiau šį kartą ilgametis ir ištikimas Kremliaus politikas jau užsidėjo teisėjo mantiją ir pradėjo spręsti sudėtingas tarptautines bylas. Beje, ar žinojote, kad JT teismo teisėjai neprisiekia tradicine priesaika? Bet tai nėra ydinga ar iškreipta tvarka, nes visi kiti tarptautiniai teismai yra sudaromi panašiai. Taigi, visi supratome, kad Ukraina jau turi vieną balsą prieš save. Žinoma, kad K. Gevorgianas nusišalino nuo šios bylos, kuri labai jau panaši į ankščiau laimėtą Gruzijos bylą. Vienas rusų teisėjo balsas nieko nereiškia, tiksliau beveik nieko nereiškia, nes be jo dar yra 14 teisėjų iš viso pasaulio, o visišką pusiausvyrą atstato ad hoc (papildomas) Ukrainos paskirtas teisėjas.
Kodėl Ukraina šioje byloje nereiškia Rusijai kaltinimų dėl jos teritorijos okupacijos, agresijos, tiesioginio dalyvavimo kariniame konflikte? JT teismas Hagoje numato specialią procedūrą, byla bus nagrinėjama tik tada, jeigu valstybė-atsakovas pateiks atskirą sutikimą, kad ginčą išnagrinėtų šis teismas. Kam reikalinga ši papildoma apsaugos priemonė nuo tarptautinio proceso, kurios esmė paprasta – gaunu kvietimą ir svarstau, dalyvauti ar ne. Ir vėl nulėmė didžiųjų valstybių politika, jos turi turėti galimybę pabėgti nuo gėdingo tarptautinio proceso.
Atviros ir drąsios valstybės yra davusios taip vadinamą nuolatinį sutikimą ir iš anksto įsipareigojo dalyvauti visose bylose. Tokio sutikimo niekada nėra davusios tik dvi JT didžiojo penketo (nuolatinės Saugumo Tarybos) valstybės – Kinija ir Rusija, jos šį žingsnį vertino per daug rizikingu. Yra nedidelės išimtys, tai kelios tarptautinės sutartys numatančios, kad ginčą gali nagrinėti JT teismas be atskiro valstybės-atsakovo sutikimo, nes valstybės prisijungusios prie tokių tarptautinių sutarčių iš anksto išreiškia sutikimą į procesą JT teisme Hagoje. Konvencija dėl draudimo finansuoti terorizmą ir Konvencija dėl visų formų diskriminacijos draudimo būtent ir numato galimybę nukentėjusiai šaliai iškelti tarptautinę bylą prieš kitą valstybę, kuri nebegali šio proceso blokuoti. Taigi, Ukraina buvo priversta „sutilpti“ į šias dvi konvencijas ir siaurinti kaltinimus Rusijai, nes priešingu atveju byla būtų baigta net neprasidėjus. Taigi viskas logiška ir viskas pagrįsta, nors suinteresuotieji šią aplinkybę išnaudoja savaip, esą Ukraina atsisako pretenzijų dėl Krymo okupacijos ir pan.
Kijevas labai rimtai ir atsakingai pasiruošė šiai bylai, todėl atrodė solidžiai. Priešininkai iš karto griebėsi menkinti Ukrainą, esą jos delegaciją Hagoje sudaro vien samdiniai iš užsienio, tačiau buvo nutylėta, kad pati Rusija nuolat samdosi brangiausius ir įtakingiausius užsienio teisininkus (ypač Jukos byloje). Kijevas pateikė JT teismui glaustą ir konkretų pareiškimą, puikiai atliekantį savo esminę paskirtį – „užkabinti“ ir įtikinti skaitovą, t.y. skirtingų pasaulėžiūrų, skirtingų kultūrų ir pažiūrų teisėjus. Skaitant pareiškimą esi privestas sustoti beveik po kiekvienos pastraipos, labai greitai pasiveja primiršti įspūdžiai, supranti, kad tą patį esame pergyvenę: gyventojų bauginimas, aktyvistų medžiojimas, žaibiškas pastatų užėmimas, netikėtas žmonių dingimas, kruvinos skerdynės pasienyje, baisi naktis prie televizijos bokšto ir pan.
Pirmųjų ukrainiečių aukų Donbase ilgai laukti nereikėjo, atokiose vietovėse vietiniai gyventojai pradėjo atradinėti siaubingus radinius, išdarkyti ir išniekinti jaunų vyrų kūnai buvo nuolat randami. Ukraina JT teisėjams pateikia deputato Volodymyro Rybako kruviną egzekuciją, kai vidurį baltos dienos, stebint būriui liudytojų jaunas politikas buvo pagrobtas ir po kelių dienų rastas už 100 kilometrų krūmuose. Ekspertai nustatė daugybę žiauraus kankinimo žymių. Kartu su juo aptiko nukankinto 19-mečio kūną, kuris dalyvavo Maidano revoliucijoje, dar vėliau buvo rastas kito Maidano aktyvisto subadytas kūnas su sulaužyta kaukole, po to, kitas nelojalus naujai valdžiai ukrainietis buvo tiesiog sudegintas ant laužo. Faktai šokiruojantys? Gal sukrės teisėjus, jeigu pamatys ligotų budelių atkaklumą ir užsispyrimą, kai ekspertui aprašyti vien sužalojimus prireikia net keletą lapų. Kaip manote, šie klaikūs faktai labiau panašūs į terorizmą, banditizmą ar kitokios formos žudynes? Ukraina turi labai stengtis, nes ji privalo įrodinėti tik terorizmą ir dar kartą terorizmą, kitaip jos laukia skaudus nusivylimas. Nepamirškime, Kijevo įrankis JT teisme yra taip vadinama terorizmo konvencija.
Kokie sunkumai laukia Kijevo per artimiausius metus nagrinėjant bylą Hagoje? Ukrainos delegacija pateikė net 800 tomus dokumentų, iš kurių 300 tomai įslaptinti. Rusijos delegacija, perskaičiusi visą medžiagą, turi pasijusti nepatogiai, vis dėlto Kijevo specialiosios tarnybos sugebėjo savo darbą atlikti sėkmingai ir pričiupo su įkalčiais Rusijos karinę žvalgybą, kurios agentai tiesiogiai vadovavo kariniam perversmui. Visi matėme gąsdinančius reportažus, kai sunkvežimių kolonos su ginkluotais vyrais plūsta į Ukrainą per kiaurą ir nesaugomą sieną, vėliau dar baisiau: naujausia Rusijos kariuomenės sunkioji ginkluotė (tankai, pabūklai, raketų paleidimo sistemos) pasiekė net atokiausius Donbaso kaimus. Kijevas pateikia kaltinimus Rusijai su aiškiais įrodymais dėl teroristinio akto numušant Malaizijos lėktuvą, nužudytų aukų skaičius didžiulis (298), tačiau tarptautinis tyrimas vangus, lėtas ir atsargus. Niekas nedrįsta mesti kaltinimų branduolinei valstybei ir dar dėl terorizmo. Beje, tai pirmoji byla JT teisme kai valstybė yra kaltinama terorizmu.
Konvencija dėl draudimo finansuoti terorizmą yra nutaikyta tik į piniginius srautus, skirtus teroristinėms organizacijoms, todėl ši konvencija nereguliuoja kitokio pobūdžio pagalbos teroristams, tai žino ir Kijevas, ir Maskva. Todėl vėl atsiranda sunkumų Ukrainai – neužteks įrodyti didžiulių kiekių ginkluotės tiekimo į Donbasą, reikės konkrečių įrodymų dėl pinigų skyrimo karinėms grupuotėms. Akivaizdu, kad iš plačiosios Rusijos suplūdę samdiniai gal ir galėjo nemokamai pakariauti, tačiau tik konflikto pradžioje. Tačiau ir čia Kijevas turi kompromatą prieš Rusiją (pamenate, surinkta net 300 tomų slaptos žvalgybinės informacijos).
Lėtas ir ilgas procesas Hagoje visada parankus atsakovui, šis teismas niekada neskuba. Lėtas procesas jau seniai pasiteisino praktikoje, bylą nagrinėjant kelerius metus šalys susitaiko ir pačios pasiekia taiką, todėl amerikiečių milijonieriaus E. Karnegi pastatyti rūmai Hagoje vadinasi ne teismo ar teisingumo rūmais, o taikos. Taigi Ukrainos delegacijos laukia didelis, kruopštus ir alinantis darbas, nes jau tokios tarptautinio teisingumo taisyklės: tarkis, nuolaidžiauk ir susitaikyk su priešininku ir pasieksi greičiau bei daugiau.
Patyręs atsakovas Hagoje
Maskva jau seniai perprato sudėtingus ir painius Hagos teisminius procesus ir gali pasigirti ne viena pergale. Kai 2014 metais Hagos tarptautinis arbitražo teismas paskelbė sprendimą Jukos byloje prieš Rusiją, ne iš karto patikėjome politinių tremtinių sėkme. Arbitrai vienbalsiai stojo nuskriaustųjų ieškovų pusėje ir jiems priteisė rekordinę kompensaciją – net 50 mlrd. dolerių. Buvę Jukos akcininkai džiūgavo, o Maskva buvo lengvo sutrikimo būsenoje. Rusija visiškai įtūžo, kai neregėtai turėję praturtėti verslininkai pradėjo medžioti Rusijos nuosavybę užsienyje, pasipylė sąskaitų, pastatų ir kito turto areštai.
Bylą laimėję ieškovai paleido gerai organizuotą sprendimo vykdymo procesą net šešiose valstybėse. Atsako ilgai laukti neteko, buvusiems Jukos akcininkams buvo iškeltos naujos baudžiamosios bylos ir pateikti ne finansiniai, o sunkūs smurtiniai kaltinimai, beviltiškai praloštą bylą buvo pavesta atgaivinti bene garsiausiai ir įtakingiausiai JAV advokatų kontorai „White&Case“. Rusija pasiekė pergalę ir išvengė pažeminimo, Hagos apygardos teismo trys teisėjai buvo visiškai priešingos nuomonės ir sustabdė 50 mlrd. dolerių vertės sprendimo vykdymą, tačiau tik Nyderlanduose.
Chodorkovskio komanda neišvengiamai susidurs su vykdymo proceso sunkumais ir kitose valstybėse, ypač Jungtinėje Karalystėje, tačiau išieškotojams puikiai sekėsi Prancūzijoje, kai pavyko ilgą laiką įšaldyti 1 mlrd. eurų Maskvos finansinių srautų. Šiuo metu vyksta panašus procesas ir JAV, Vašingtono apygardos teisme sprendžiama galimybė vykdyti 50 mlrd. dolerių vertės Hagos arbitražo sprendimą.
Šioje byloje Rusija metė naują kozirį – teisme buvo apklaustas buvęs vyriausias Jukos teisininkas, kuris ilgus metus buvo paieškoje ir gavo politinį prieglobstį Anglijoje, tačiau netikėtai nusprendė bendradarbiauti su Maskvos prokurorais. Šis bėglys Vašingtono teisme palietė jautriausią JAV temą: paliudijo apie Jukos akcininkų finansines machinacijas ir pinigų plovimą. Taigi, įnirtinga kova vyksta toliau, tačiau ar užteks Chodorkovskio komandai pinigų ilgiems ir brangiems tarptautiniams procesams?