Atsakymas visai šalia – ant gretimo tilto, kur dar neišjungęs šviesų stovi metro traukinys. Jis niekur nevažiuos, įsitaisė čia visai nakčiai. Kiti jo kolegos ilsisi kažkur kitur. O aš to nežinojau. Dar būdamas Lietuvoje kruopščiai susidėliojau maršrutą, žinojau, kokiomis metro linijomis reikės važiuoti, kokioje stotelėje išlipti. Tik praleidau kelias smulkmenas, pavyzdžiui, kad traukiniai po vidurnakčio nevažinėja ar tai, kad iš bilietų pardavimo automatų galima įsigyti elektroninį transporto bilietą – „Oyster“ kortelę. Nepasižiūrėjau ir naktinių Londono autobusų grafikų. Va, kas būna, kai galvoji, kad gerai suplanavai kelionę, bet atvažiavęs į vietą supranti, kad palikai kelias spragas.
Lėktuvas iš Vilniaus Stanstedo oro uoste nusileido vėlai. Autobusas į Londoną mane nuvežė dar vėliau. Metro nebevažinėja, autobuso bilietų niekur neparduoda, o zuikiu važiuoti bijau. Taip ir pėdinu su kuprine ant pečių nuo Liverpulio gatvės stoties iki didžiojo Big Beno, nes nuo ten aiškiau orientuotis ir daugiau autobusų važinėja. Kai galų gale atsibosta keliauti pėsčiomis ir žvalgytis į stenduose esančius Londono žemėlapius, išsitraukiu telefoną, įsijungiu internetą ir pagaliau pasižiūriu reikiamus maršrutus ir grafikus.
Ir štai aš ant Vestministerio tilto. Abi Didžiojo Beno rodyklės toje pačioje vietoje – penkiolika po trijų. Galiu į valias grožėtis spalvotai apšviesta Londono „akimi“ ar didingais parlamento rūmais. Tiesa, vaizdą gadina keli girti jaunuoliai, besišlapinantys prie pat tilto, bet ką ten su jais. O šiaip žmonių ne per daugiausia. Tik va, su autobusų stotelėmis kiek kebloka. Aplink parlamentą jos kelios, gana sunku susirasti, iš kurios teisinga kryptimi važiuos didelis raudonas Londono autobusas. Tad visas jas apeinu bent kelis kartus. Vienas autobusas prašvilpia pro nosį net nemažindamas greičio. Pasirodo, juos naktį reikia susistabdyti pakėlus ranką.
Kai atvažiuoja kitas raudonas dviaukštis Londono simbolis, aš jau nedvejodamas šoku vidun ir važiuoju zuikiu. Jei pagaus kontrolė, tebūnie. Pavargo ne tik kojos, bet ir kitos mano kūno dalys. Kai pagaliau atvykstu į hostelį, laikrodis rodo penkias.
Keikiu save, kam aš taip elgiausi, nes keltis turėsiu aštuntą ir renginyje, dėl kurio čia ir atvykau, – fanų susitikime su serialo „Star trek“ žvaigždėmis – būsiu mieguistas. Bet, pasirodo, be reikalo baiminausi – įvykis, kurio laukiau kelis mėnesius, išsklaidė visus miegus, žvalus išlieku iki pat vakaro.
Kai dar kitą dieną nuvažiuoju prie Didžiojo Beno, jau netgi džiaugiuosi, kad buvau ten atvykęs ir naktį. Žmonių tiek, kiek per paskutinį „Foje“ koncertą Vingio parke. Na, gal kiek mažiau, bet nei normaliai nusifotografuosi, nei pasigrožėsi, nes visi nori padaryti tą patį. Mano laimė, pačios geriausios nuotraukos buvo padarytos naktį, kai niekas netrukdė.
Mano patarimai pirmą kartą savarankiškai keliaujantiems į Londoną (o ir visur kitur) būtų štai kokie: iš tikro kruopščiai, o ne taip kaip aš, susiplanuokite kelionę, nebent mėgstate spontaniškus nuotykius ir nakties romantiką nepažįstamame mieste; metro Londone nevažinėja naktį, todėl reikia gerai išsistudijuoti ir naktinių autobusų grafikus; net ir būdami kitoje šalyje negailėkite pinigų mobiliam internetui – keli išleisti eurai gali sutaupyti nemažai laiko ir nervų; važinėjimui po Londoną iš bilietų automatų nusipirkite „Oyster“ kortelę – su ja labiau apsimoka važinėti nei nusipirkus paprastą bilietą ar bilietą visai dienai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame jūsų – kas jus nustebino, nuvylė, su kokiomis gudrybėmis atostogaudami susidūrėte, ko patartumėte vengti, kur važiuoti, o ką praleisti? Papasakokite ir padėkite kitiems susiorganizuoti svajonių atostogas! Pasidalykite patirtimi, papasakokite, kiek išleidote, ir atskleiskite, kokią sumą vis dėl to reiktų skirti skirtinguose pasaulio kraštuose ir Lietuvoje.
Savo patirtis siųskite spausdami pilką mygtuką žemiau arba el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogos“.