Tuo metu buvau užsiregistravusi visose įmanomose grupėse apie augintinius bei prieglaudas. Kasdien matėme vis naujus skelbimus apie vargšiukus šuniukus, išmestus ir nereikalingus, ir vieną gražų rytą naršydama pastebėjau nuotrauką su trimis kukuliukais nuostabaus grožio rudomis akimis. Pažvelgiau į Naglį ir pasiūliau nuvažiuoti jų pasižiūrėti.
Paskambinę skelbimo autorei sužinojome, kad šuniukai buvo rasti sanitarinės tarnybos „Grinda“ ir atvežti į Karoliniškių veterinarijos skyrių – maži, sušalę, pilni parazitų. Skelbimo autorė buvo viena iš veterinarijos gydytojų, apžiūrėjusių mažylius. Ji nusprendė pasiimti juos globoti bei rasti jiems naujus namus, nes mažyliai prieglaudoje būtų tiesiog neišgyvenę. Manėme, kad važiuojame apžiūrėti berniukų, tačiau mums atvėrus duris viskas pasikeitė – atriedėjo mažiausias padarėlis ir įsitaisė man ant kelių. Tai buvo mūsų mažylė, kurios niekas nenorėjo, o berniukai jau buvo pažadėti. Net nesudvejojome, kad tai bus mūsų šeimos narys, ji pati mus pasirinko.
Tą pačią dieną grįžome su mažąja ir ji jautėsi kaip namuose – viską apuostinėjo, apsižiūrėjo ir įsitaisė savo naujoje lovoje, nebuvo jokių problemų. Apie Majos tėvelius galima tik spėlioti, nelabai žinojome, nei kokio dydžio ji augs, nei kokio charakterio ji bus. Auginome ir auginame kaip vaiką, nes ji vis dar yra labai maža – tik metukų. O augo ji kaip ant mielių: nuo pupelės didumo iki kelių išaugo per kelis mėnesius. Nesiskundė nei apetitu, nei žaismingumu. Mums teko priprasti prie tam tikro ritmo, tačiau dabar negalėtume net pagalvoti, kad Majos nebūtų mūsų gyvenimuose. Tos mylinčios akys, prisiglaudimas, kai grįžti po darbo dienos, visada nuramina ir pradžiugina. Šiltas ir šokoladu kvepiantis kailiukas, šlapia nosytė ir visada žaismingas būdas labai praturtina nuobodžią kasdienybę.
Kartu mes džiaugiamės, liūdime, žaidžiame ir ilsimės. Tai daugiau nei draugas – tai šeimos narys. Visiems rekomenduoju priglausti, o ne pirkti gyvūnėlius ir jums bus atsidėkota begaline meile.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.