Už butą su visomis sąskaitomis sumoku iki 150 eurų +15 eurų už internetą ir TV, 6 eurus kainuoja viešojo transporto bilietas. Taip išeina, kad jei skaičiuosime mėnesio išlaidas, per savaitę galiu išleisti apie 30 eurų. Maistui užtenka. Pramogoms nelabai lieka laiko nes mokausi ir dirbu, tačiau jeigu vis dėlto suplanuoju susitikti su draugais ar nueiti į kiną, tenka pataupyti ir kitaip planuoti lėšas. Aišku, be tėvų pagalbos neišsiversčiau. Jeigu reikia (pabrėžiu, REIKIA, o ne NORIU) naujų batų ar kokio drabužio, tenka skambinti mamai ir prašyti, kad pervestų šiek tiek pinigų.
Finansiškai kartais būna sunku, kai reikia rinktis tarp to kas būtina ir ko noriu. Parduotuvėje jau tapo normalu rinktis pigiausios linijos prekės. Tačiau... Nuo skundų, kaip viskas blogai, juk geriau nepasidarys, dar ir depresiją įsivaryti galima. Juk pilna pavyzdžių, kam yra blogiau. Net ir turėdama 30 eurų per savaitę, kažkaip įsispaudžiu į rėmus ir užtenka pinigų papildomam makaronų pakeliui ar arbatos pakeliui, kurį noriai ir su šypsena atiduodu „Maisto bankui“.
Nagus nusilakuoti ir susitvarkyti galiu ir pati, todėl pinigų grožio salonui nereikia. Drabužių turiu pakankamai, turiu normalų telefoną, kompiuterį ir nuomoju gražų butą, į kurį ne gėda pasikviesti svečių. Turiu darbą ir mokausi nemokamai! Šiek tiek baisiau pasidaro, kai nueinu į vaistinę, bet namuose turiu medaus ir skanių arbatų, todėl stengiuosi nesusirgti taip, kad reikėtų vaistų.
Gyvenu sostinėje ir džiaugiuosi, kad galiu lankytis nemokamuose renginiuose. Juk visi, kas buvo studentai, neturėjo pinigų tiek, kad galėtų turėti viską, ko nori. Nėra viskas taip baisu, kaip atrodo! Tikrai įmanoma gyventi už 300 eurų per mėnesį. Gal reikėtų keisti asmeninius norus, „nusileisti ant žemės“, ieškoti pigesnių variantų. Nesakau, kad esu laiminga su 300 eurų, tačiau nematau prasmės skųstis. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori.
Galų gale, aš gyvenu savo tėvynėje, laisvai galiu kalbėti savo kalba ir džiaugtis savo kultūra. Apie emigraciją negalvoju, nes tėvynės už jokius pinigus nenusipirksi. Kad ir kaip viliotų pavyzdžiai, kaip žmonės svetur uždirba daugiau, aš liksiu čia! Juk kas stengiasi, tikrai gali uždirbti daugiau ir pakankamai.
Reikia ne skųstis, kaip blogai Lietuvoje, o paklausti savęs „Ką aš darau, kad būtų geriau?“. Jeigu atsirastų daugiau šypsenų, pagalbos ir pagarbos vienas kitam, būtų ne taip baisu čia gyventi. O kas galvoja, kad kitur geriau, žinokit, kad visur gerai, kur mūsų nėra. O aš liksiu čia ir savo laimę kursiu Lietuvoje. O jeigu jau aplinkybės privers išvykti, tai būsiu ta, kuri išjungs šviesą oro uoste.
Atraskite laimę mažuose dalykuose, džiaukitės smulkmenomis ir gyvenimas nušvis kitomis spalvomis! Daugiau optimizmo! Viskas tikrai nėra taip blogai, kaip atrodo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Išsakyti savo nuomonę? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt!