O kaip aš džiaugiuosi, kad vis dėlto tąkart aš pasilikau ir neišvykau namo iš mūsų darbo vakarėlio, o kaip aš džiaugiuosi, jog tą lemtingąją rugpjūčio 28-ąją mes susitikome vėl. Tas pasimatymas iki šiol stipriausia liepsna rusena mūsų širdyse, bet viskas – tik Tavo ryžto dėka.
Jei ne Tavo ryžtas, siekiant gauti mano mobiliojo telefono numerį, tai galbūt mūsų keliai net nebūtų susijungę į vieną. O juk ir ne kiekvienas, gavęs merginos telefono numerį, sugebėtų jį pamesti ir atkakliai jo prašyti antrąkart. Bet Tu kitoks... Nuo pat pradžių rodei begalinį dėmesį man, tiesiog atakavai juo mane. Bet jį jautei ir iš manęs, nes jau tada buvai ir esi man ypatingas, Tu kitoks, neatitinkantis standartų.
Tu protingas vyras, kuris mane patraukė kitokiu savo požiūriu į daugelį dalykų. Tu sugebi nustebinti pačią netikėčiausią akimirką, kai to visiškai nesitiki, Tu esi reiklus, nemėgsti monotonijos, todėl mes daug keliaujam, norim dviese atrasti bei pažinti kuo daugiau nematytų vietų ar išbandyti tai, kas dar nebuvo patirta.
Mane iki šiol žavi Tavo optimistiškas požiūris į visas situacijas. Tu visad tikėdavai, kad viskas tarp mūsų bus gerai, o aš nuolat virpėdavau, kaip drebulės lapelis, taršomas vėjo. „O jeigu mums nepavyks būti kartu, o jeigu aš ir vėl nusivilsiu meile?“ – dažnai tokie klausimai sukdavosi mano galvoje. Juk vis dėl to mes buvome pažįstami vos kelis mėnesius, juk ta graži pradžia dažniausiai visiems būna dovanota, kuo mes kitokie... Dažnai to bijodavau ir pamąstydavau – o jeigu viskas tarp mūsų išnyks kaip rūkas? To labai bijojau...
Bet laikui bėgant vėjelis rimo, o „drebulės lapelis“ nebedrebėjo, o pradėjo tikėti. Tikėti, kad viskas tarp mūsų tikrai bus gerai ir mūsų santykių gerovė – ne sapnas, o graži realybė, kuria privalome džiaugtis čia ir dabar, ir nėra laiko bijoti ar abejoti, nes juk niekada negali žinoti, kaip ilgai mes turime šalia savęs mylimus žmones. Noriu Tavimi džiaugtis kasdien, kas minutę, kas sekundę, nes tik Tavo dėka aš supratau, kas yra nuostabūs, nuoširdūs dviejų žmonių santykiai. Mes papildome vienas kitą visur, mes palaikome vienas kitą, pirmiausia mes pagalvojame ne apie save, o apie savo antrą pusę ir jos gerovę. Mes nemokame pykti, mes nežinome, ką reiškia audros ir perkūnijos santykiuose, mes padedam vienas kitam pakilti, kai būnam suklupę, mes pamatome viens kito nerimą ir baimę, net to ir nesakydami. Mes galime kalbėtis akimis, mums žodžiai ne visada yra reikalingi, nes akys – sielos veidrodis, jos kalba už mus, jos niekada neišmoks meluoti, jose atsispindi siela ir jausmai. Mes nuolat sakome, kokie esame brangūs ir svarbūs vienas kitam, o tai tik dar labiau sustiprina tarpusavio ryšį.
Rytas ir vakaras prasideda bučiniu ir apkabinimu – juk kaip gera jausti savo brangiausio žmogaus artumą. Visada Tau sakydavau ir sakysiu: „Aš esu be galo laiminga su Tavimi ir tik Tavo dėka išmokau skraidyti“.
Kartais paprastume slypi kur kas daugiau, nei patys numanome. Niekada negalvojau, kad nuo paprasto bučinio į skruostą ar apkabinimo gali pilve skraidyti drugeliai, o taip būna, ir būna dažnai. Niekada negalvojau, kad ryte, vos tik pramerkus akis, bus taip gera matyti šalia savęs susivėlusį ir beprotiškai gražiai primerktom akim savo vyrą. Tai pats gražiausias vaizdas, kokį tik pamatau ryte.
Niekada nepagalvojau, kad kito žmogaus prisilietimas gali taip stipriai suvirpinti ir sužadinti artumą bei meilę jam. Atrodo, net kai nuimi plauką ar pūką nuo mano suknelės, aš jau jaučiu beprotiškai nuostabų jausmą tau.
Mes ieškome nuostabios bei tobulos meilės, bet po ilgų klajonių ir ieškojimų palūžtame, taip jos ir neatradę. Lyg ir viskas buvo gražu, puiku, bet laikui bėgant būna barniai, pykčiai, teismai, skyrybos... Bet kartais net nepagalvojame, kad paprastumas ir yra tobulybė! Kiekviename paprastame daikte, veiksme ar žmoguje slypi kažkas nepaprasto ir tobulo, tik mes – supilkėjusi žmonių masė – to nepastebime, o tuo labiau nevertiname. Pirmiausiai reikia pradėti nuo savęs ir nelaukti, kol gyvenimas ar žmonės duos, o duoti reikia pačiam. Paprastumas ir yra sėkmingo gyvenimo raktas, gyvendami kuo paprasčiau, neiškeldami materialinių vertybių, o vertindami dvasines kiekvienas taptume turtingesniu, turėtume kokybiškesnį ir tobulesnį gyvenimą.
Esu dėkinga gyvenimui, kad aš tą supratau ir atradau tokį pat sielos dvynį, kuris mane supranta, palaiko, nuolat stengiasi dėl bendros gerovės. Tu paprastas, bet kartu ir labai nepaprastas, Tu tiesiog TOBULAS mano vyras. Gyvenu Tavimi ir dėl Tavęs... Niekada to nepamiršk!
Pasidalinkite savo meilės istorija! Papasakokite, kur sutikote savo antrąją pusę ir pasidalykite patarimais su tais, kurie jos dar tik ieško! Istorijas siųskite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Meilės istorija“.