Pasekė tėvų pėdomis
Abu sportininkai pasakoja, kad šią sporto šaką pasirinko neatsitiktinai – judviejų tėvai kadaise buvo profesionalūs irkluotojai, tačiau karjerą baigė būdami kur kas jaunesnio amžiaus. Olimpines aukštumas pasiekę M. Griškonis ir S. Ritteris pastebi, jog dabar šis sportas yra gerokai pasikeitęs.
„Ankščiau buvo įprasta, jog jei sulaukęs dvidešimt kelerių metų nepasieki aukšto rezultato – tu jau nurašytas ir nebetinkamas šiam sportui. Dabar viskas pasikeitė, kadangi net ir keturiasdešimtmečiai irkluotojai laimi olimpinius medalius. O ir valtys yra gerokai lengvesnės, manevringesnės, todėl galima išvystyti kur kas didesnį greitį nei prieš dešimtmetį“, – „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje sakė M. Griškonis.
Jam antrino ir S. Ritteris, pridurdamas, jog plaukiant porinėje dvivietėje valtyje varžybų metu galima pasiekti netgi 20 kilometrų per valandą greitį.
Intensyviai treniruojasi ir žiemą
Daug laiko irklavimo bazėje Trakuose praleidžiantys olimpiečiai pasakoja, kad per dieną turi po dvi, kartais netgi tris, treniruotes, kurios nenutrūksta net ir žiemą.
„Irklavimo treniruotės paprastai vyksta lauke, ant vandens, tačiau šaltuoju metų laiku taip pat intensyviai treniruojamės ir sporto salėje, taip pat slidinėjame, bėgiojame, važinėjame dviračiais. Įprastai treniruotė trunka maždaug 1,5-2 valandas, o tokių per dieną turime net keletą“, – pasakojo M. Griškonis.
Jo porininkas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, daugkartinis Lietuvos ir dukart Europos čempionas S. Ritteris įsitikinęs, jog didžiausias pranašumas šiame sporte yra ne didelis ūgis ar platūs pečiai, kaip daugumai atrodo, o asmeninės savybės.
„Daugelį fizinių savybių, pavyzdžiui, stiprius pečius, galima išugdyti per sportą, įdedant labai daug darbo ir pastangų. Todėl irklavime, kaip ir daugelyje kitų sporto šakų, didžiausias privalumas yra paties sportininko užsispyrimas ir motyvacija“, – pabrėžė S. Ritteris. Interviu su irkluotojais galite pamatyti jau šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje 9.30 val. TV6 eteryje.
Įdėtą darbą atperka geri rezultatai
S. Ritteris atskleidžia, jog dar mokykloje pasižymėjo sportiškumu ir yra išbandęs keletą sporto šakų – lengvąją atletiką, plaukimą, netgi žaidė krepšinį ir lankė kovų menus. Tačiau pirmą kartą atėjęs į irklavimo treniruotę, kai jam buvo 12 metų, iškart žinojo, kad savo ateitį sies su šia olimpine sporto šaka.
„Kiekvienam jaunam žmogui norėčiau palinkėti būti atkakliam ir gebėti mokslus suderinti su sportu. Jeigu esi pastovus, užtikrintai sieki savo tikslų, gali būti tikras, jog tau pasiseks“, – šypsenos neslėpė S. Ritteris.
„Niekada nenusivilkite, jeigu nesiseka, ir visada eikite tik į priekį, stenkitės“, – pridūrė M. Griškonis, prisimindamas lemtingą akimirką ant olimpinių apdovanojimų pakylos, kuri kaipmat atpirko sunkų darbą.
Daugiau apie irklavimo sporto šaką olimpiečiai papasakos jau šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
