Atvažiavau į Plungės stotį, ji nedirbo, buvo pakabintas raštelis ant durų, kad bilietus galima įsigyti internetu. Įlipau į traukinį, susiradau laisvą vietą atsisėsti. Iš pradžių traukinio palydovė ėjo prie tų, kurie buvo įsigiję bilietus iš anksto (internetu), o tik prieš stojant Telšiuose palydovės ėjo prie tų, kurie bilietų dar neturėjo. Ir tik tuomet jos paaiškino, kad visos vietos seniai išpirktos, todėl gali tekti stovėti.
Tada paklausiau: „O kiek kainuos bilietas be vietos?“ Palydovė atsakė, kad kaina tokia pat kaip perkant kasoje – 13.80 eurų. Telšiuose ir Šiauliuose įlipo daugiau žmonių, todėl teko triskart pakeisti vietą. Tačiau man dar pasisekė, pavyko atrasti vietelę atsisėsti, o štai ne vienas ir ne du žmonės liko stovėti, kai kurios merginos įsitaisė ant laiptų.
Taigi, ar nesutapimas, kad geležinkelio stotis nedirba tada, kai keleivių srautas didžiausias (šventiniu laikotarpiu), internete – jokio įspėjimo bent dieną prieš nėra, o apie tai, kad traukinyje, greičiausiai, neturėsi vietos atsisėsti, sužinai tik tada, kai traukinys jau pajudėjo iš vietos? Negi teisinga yra tai, kad žmogus turi mokėti pilną kainą už nevisavertį aptarnavimą, kai net neturi galimybės susipažinti su paslaugos sąlygomis prieš pradėdamas jomis naudotis?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkelių“ atstovę spaudai Ingą Čiuberkytę, kuri nurodė, kad bendrovės klientė bilieto negalėjo nusipirkti netikėtai susirgus kasininkei.
„Atsiprašome keleivės dėl susiklosčiusios situacijos ir patirtų nesklandumų. Ši situacija kilo netikėtai susirgus Plungės geležinkelio stoties kasininkei – ją šiuo metu pavaduojantis žmogus laikinai dirba nauju grafiku dienomis, kada yra didžiausias keleivių srautas. Ne piko metu kasa laikinai yra uždaryta, o keleiviai informuojami bilietus įsigyti internetu. Kaip suprantame, keleivė keliavo būtent tą dieną, kai kasa buvo uždaryta. Tokiu atveju traukinio palydovė turėjo anksčiau pranešti apie situaciją, aiškinsimės, kodėl keleivė buvo informuota per vėlai“, – nurodė I. Čiuberkytė.
Pasak bendrovės atstovės, kasose bilietai parduodami tik į sėdimas vietas, o kai šių nebelieka, keleiviai, kurie vyksta maršrutu „Vilnius–Klaipėda“, priimami tik kritiniais atvejais.
„Jeigu bilietai išpirkti, kasininkės visada rekomenduoja palaukti kito traukinio ir nusipirkti bilietą su sėdima vieta. Tačiau neretai keleiviai tokiu atveju prašosi į stovimas vietas. Parduoti bilieto kasoje į stovimą vietą galimybės nėra. Stovinčius – ribotą skaičių iki 10 proc. – „Vilnius–Klaipėda“ maršrute priimame tik kritiniais atvejais, kada 100 proc. užimtumas ir patys keleiviai sutinka važiuoti stovėdami. Tam specialios kainodaros nėra, nes keleivius skatiname važiuoti sėdint patogiai ir ankstesniu ar vėlesniu traukiniu, kuriame dažniausiai vietų yra. Naujuose dyzeliniuose traukiniuose, kursuojančiuose „Vilnius-Klaipėda“ maršrute, yra traukinio brigados rezervas – atlenkiamos sėdynės. Šiose vietose dėl mažesnio patogumo 10 proc. pigesni bilietai – juos galima įsigyti tik pas traukinio personalą ir tik tada, kai baigiasi tradicinės vietos. Keleivius raginame visada planuotis keliones iš anksto, ypač populiariausiais mūsų maršrutais, į kuriuos bilietai greitai išperkami, ir švenčių laikotarpiu, kada keleivių srautai stipriai išauga“, – nurodė I. Čiuberkytė.