Rasa pasakojo, kad vyro gimtinėje – Nyderlanduose – lankosi dažai, ten gyveno trejus metus. Dabar šeima grįžo į Lietuvą, kur gyventi patinka Rasos sutuoktiniui olandui, tačiau moteris nori grįžti į mylimojo namus.
Moteris rašė, kad skirtumų olandai ir lietuviai turi nemažai.
„Visų pirma, lietuviai pikti, niurzgos, nelabai draugiški kitataučiams, norintys pasipuikuoti. Olandai – paprastesni, draugiški, malonūs, bent jau man tokie pasitaikė. Vyras labai stebisi, kad atvažiuojant pas lietuvį, stalas bus nukrautas, bent jau mano šeimoje, visada, o Nyderlanduose svečiai vaišinami tik kava, jokių sumuštinių, kepsnių, tortukų niekas neduoda. Mano vyras sako, kad jam labai patinka Lietuva, nes čia sutiko mane“, – rašė DELFI skaitytoja Rasa.
Pasak skaitytojos, lietuviams iš olandų reikėtų pasimokyti pagarbos savo artimui, meilės, gražių santykių, mažiau pūstis, būti paprastesniems. „Lietuviai iš tikrųjų išleidžia labai daug pinigėlių norėdami pasirodyti“, – savo nuomonę dėstė moteris.
DELFI skaitytoja Rasa tikino, kad susipažinusi su olandais, juos tiesiog pamilo.
„Aš labai myliu olandus – gal kas sakys, kad jie šalti, nepriima į savo ratą, teko tai straipsnyje skaityti, bet aš to nepajutau. Tai labai draugiški, svetingi, malonūs žmonės. Miestelyje, nesvarbu, ar tu pažįstamas, ar ne, visi su tavimi sveikinasi „Hallo“ – ar vaikas, ar senas žmogus. Tai mane sužavėjo. Čia – apie tikrus Olandijos miestelius, kur jaučiama tikra Nyderlandų dvasia. Didieji miestai – kitokie, ten – internacionalas, Amsterdame begalė imigrantų, kur ne kur kalbama olandų kalba, bet daugiausiai – anglų. Vienoje parduotuvėje mano vyrui teko kalbėti angliškai, nes olandiškai nebesuprato“, – teigė moteris.
Po Vėlinių, ji sutiko pasidalinti, kaip skirtingai lietuviai ir olandai mini ar švenčia jiems svarbias dienas.
Apie Vėlines
Lietuvoje ir Nyderlanduose kartu su vyru olandu gyvenanti moteris Vėlinių dieną rašė, kad, pasak olandų, Lietuvos kapinėse „per daug gėlių darželių“.
„Pas juos viskas paprasčiau – ten žmogų gyvą gerbia, o ne kai numiršta iš proto eina, kas didesnį ir brangesnį paminklą pastatys“, – sakė ji.
Pasak moters, jos vyras su šeima labai stebisi, kiek daug per Vėlines prie kapinių būna automobilių ir gėlių prekyviečių.
„Kai važiavome pro kapines pirmą kartą, manęs net paklausė, ar čia turgus . Teko būti kapinėse Nyderlanduose – viskas kitaip, pas mus gal per daug pompastikos“, – rašė ji.
Apie Kalėdas ir Velykas
DELFI skaitytoja Rasa papasakojo ir apie didžiąsias šventes. Jas jai yra tekę švęsti ir Nyderlanduose, ir Lietuvoje. Pasak lietuvės, nors olandai ir ruošiasi Kalėdų ir Velykų šventimui, to tikrai nedaro visą dieną.
„Žmonės ten tikrai tiek (šventėms – DELFI) nesiruošia. Pas juos per Kalėdas yra valgomos ir gatvėse pardavinėjamos tokios spurgos „Ollie-bollen“, vyksta dideli turgūs, kur parduodami įvairiausi dirbiniai. Prieš Kalėdas vaikams į batus dedami tokie sausainukai, vadinami „Pepernot“ su pipirų ir imbiero mišiniu, o aplankyti ateina „Sintarklass med swarte pit“. Tai kaip mūsų Kalėdų senelis ir juodasis jo padėjėjas Pitas – jis būna tamsios odos. Tai – iš senųjų olandų tradicijų. Dabar, kiek žinau, juodąjį Pitą tamsiaodžiai imigrantai nori uždrausti, vadina tai diskriminacija“, – DELFI Piliečiui pasakojo skaitytoja Rasa.
Moters teigimu, jos vyras ir jo šeima labai stebėjosi lietuviškomis Kūčiomis ir tuo, kaip jos mama pagal tradiciją ruošia 12 patiekalų.
„Pas juos to nėra. Jie krikščionys, bet protestantai. Kiek žinau, Nyderlandų katalikai irgi švenčia paprasčiau. Mano anyta sako – jūs tiek mažai uždirbate, o tiek daug išleidžiate dovanoms“, – skirtumus vardijo moteris, neslėpdama, kad olandus stebina lietuviški šventimo mastai.
Rasos teigimu, ir Velykos Nyderlanduose minimos paprasčiau nei tėvynėje.
„Paprastai vaikučiai ieško paslėptų šokoladinių kiaušinių, šeima vakarieniauja. Ten būna pietūs-vakarienė – visa šeima renkasi 18 val. ir daug valgo. Olandai maitinasi labai daug ir riebiai, o man būdavo labai sunku iškęsti iki tos 18 val. Norėdavau valgyti, nes pas mus valgomi pietūs, bet paskui pripratau“, – apie Velykų šventimą rašė Rasa.
Ji pasakojo, kad olandai labai religingi ir prieš didžiąsias šventes visa šeima į bažnyčią sekmadienį eina 2 kartus – ryte ir vakare. Maldos namuose renkasi ir daug jaunimo.
Gyvenate svetur? Esate pastebėję panašių skirtumų? Galite papasakoti apie gyvenimą svečioje šalyje, ten pažintas tradicijas, tai, kas jums sukėlė nuostabą? Pasidalykite mintimis ir nuotraukomis pilieciai@delfi.lt su prierašu „Svetur“.
