Kartu kurį laiką knisantis viename siaurame skyriuje buvo tiesiog nepatogu nepersimesti vienu kitu žodžiu. Mūsų pokalbis tęsėsi net išėjus iš bibliotekos. Buvo tokia palaima sutikti žmogų su panašiais pomėgiais, tokį patį šiek tiek intravertą ir dievinantį Stepheno Kingo kūrybą visai kaip aš.
Kurį laiką susitikinėjome įprastai ir tiek, aš gyvenau bendrabutyje, o jis karaliavo vienas motinos bute, gyveno iš invalidumo pašalpos, kadangi sirgo astma. Vėliau sulaukiau pasiūlymo apsigyventi kartu pas jį. Taip teko susipažinti su jo motina, kuri gyveno atskirai, tačiau labai norėjo susipažinti su, jos žodžiais, būsima marčia. Ji pasirodė maloni, tačiau bėgant laikui pradėjo mane kontroliuoti – nuolat skambindavo, klausinėdavo, ką jos sūnui gaminu, ar namai sutvarkyti ir panašiai. Jos nuomone, tvarkymasis yra tik moters darbas. Tai reiškia, reikia vienai skalbti, tvarkytis, gaminti ir įkvėpti vyrą darbams. Tačiau po studijų baigimo jis dirbti nenorėjo, planavo kurti savo verslą, tačiau verslo plano rašymas užsitęsė.
Tada jo motina pradėjo „spausti“ mane susirasti bet kokį darbą, nors tuo metu intensyviai studijavau ir gaudavau stipendiją. Ji norėjo, kad ir dirbčiau, ir būčiau namų šeimininkė. Mano nuostabai, mano draugas tam neprieštaravo, pradėjo teigti, kad tvarkymasis ir valgio gaminimas yra moters darbas, nors anksčiau gyvendamas vienas sugebėdavo susitvarkyti. Būdavau nusiminusi, besitvarkydama viena, bet nenorėjau grįžti į perpildytą bendrabutį...
Dar nenustojau jo mylėjusi. Deja, viskas pakrypo kiek kitaip. Radau jo anketą viename pažinčių portale – statusas „Laisvas“, ieško merginos. Reikalavimai partneriui – kad mokėtų gaminti ir mėgtų tvarką! Žalingi įpročiai – kartais išgeriantis. Kartais? Jis beveik kasdien išgerdavo po porą skardinių alaus. Gyvendami kartu per daug nekalbėjome apie ateitį, kelis kartus jis minėjo, kad niekada nesituoks. Jo nuomone, vedybos brangiai kainuoja, o išsiskirti – dar brangiau. Beje, iš jo paties pasakojimų sprendžiu, kad jo tėvas buvo toks pats nerimtas kaip jis – sūnaus, gimusio ne santuokoje, niekada neparėmė.
Jį motina viena užaugino, lepino ir taip įdiegė požiūrį, kad moteris yra tarnaitė. Aš suprantu, kad vienišai motinai vienturtis sūnus yra vienintelis gyvenimo džiaugsmas, bet ir tokie santykiai turi ribas. Kai susitikinėdavome, jo motina beveik kiekvieną dieną jam skambindavo ir klausdavo, kaip sekasi. Beje, liguisti motinos ir sūnaus santykiai atsispindi ir literatūroje – savo apsakyme „Dičkis vairuotojas“ Stephenas Kingas aprašo vienos populiarios rašytojos kelionę susitikti su gerbėjomis kitame mieste, kuriame susitikimo organizatorė nurodo trumpesnį kelią namo. Ji nuklysta į apleistą keliuką, užrieda ant lentų su vinimis, padangos sprogsta ir lieka aklavietėje, kol neatvyksta furgonas. Jo vairuotojas nori padėti, tačiau rašytoja pamato furgone visą krūvą tokių lentų ir supranta, kad pateko į jo ir motinos spąstus. Vis dėlto kurį laiką praleidus kankinamai nelaisvėje, rašytojai pasiseka ištrūkti. Skaitant tokias istorijas, manoji yra beveik audra vandens stiklinėje, ir aš džiaugiuosi, kad man neteko patirti ko nors baisesnio.
Grįžtant prie temos, tai aš turiu dirbti, būti nemokama tarnaite ir sugulove, o jam net ir taip blogai jei dar papildomai kitų ieško? Kartais aš pagalvodavau, ar verta puoselėti santykius, jei jis toks pats nerimtas kaip tėvas. O motina galvoja, kad jos sūnelis – tikras angelas, ir kad aš – vis dar būsima marčia, tuo pačiu teigdama man, kad nori anūkų. Suprantama, ji tuoj išeis į pensiją ir nebeturės, ką veikti. Aš beveik įsitikinusi, kad jei atsirastų vaikas, jis juo taip pat nesirūpintų, neišlaikytų, o man paliktų visus darbus. Suprantama, kol aš dirbčiau, vaiku rūpintųsi jo motina. Jei bus mergaitė – užaugins tarnaitę, jei bus berniukas – tai toks pats kaip mano draugas, kaip jo tėvas... Juk obuolys nuo obels netoli rieda...Kęsčiau nuolatinius motinos nurodymus, kaip elgtis su vyru, kaip auklėti vaiką, juk butas tai jos... O jei vaikas dar paveldėtų astmą?
Be to, yra dar vienas dalykas. Jo mama buvo baisiausiai nepatenkinta tuo, kad aš nesu krikštyta ir kad galiu nuvesti sūnų blogais keliais. Man baisu, kad ji taip negražiai apie mane galvoja, tegu geriau pasižiūri, kokį palaidą sūnų užsiaugino. Bet ką ji supranta – ir pelėdai savi vaikai gražiausi (ir tobuliausi). Ji mėgsta kalbėti apie Dievą ir melstis, tačiau juk ji pati daro nuodėmę blogai apie mane galvodama. Pagal mano logiką, jei Dievas egzistuoja, tai jis myli absoliučiai visus žmones – tarp jų ir ateistus. Jo motina man primeną kitą Stepheno Kingo apsakymą „Kerė“, kuriame aprašoma paauglės Kerės religinė fanatikė motina, kuri dėl savo perdėto pamaldumo tik žaloja psichiką savo dukrai, neleisdama jai būti tokiai kaip visi paaugliai.
Mane pačią bandė vesti į „doros kelią“ raginant priimti Krikšto sakramentą, kartu su ja eiti į bažnyčią. Buvau porą kartų dėl mandagumo. Mano draugas atsisakė eiti, bet ji tik numojo ranka. Atseit, jis ir taip šventas, nes yra krikštytas. Aš nesirengiu krikštytis, nes jei žmogus yra krikštytas, tai dar nereiškia, kad jis geras. Vaiką pakrikštyti yra lengva, tačiau ne visi sugeba išauklėti vaikus dorais krikščioniais. Mano manymu, svarbiausia kad žmogus būtų humaniškas, ir ne man čia reikia keistis. Daug moterų daug metų gyvena su vyrais vien dėl išskaičiavimo, vaikų, o aš jauna, man dar visas gyvenimas prieš akis ir aš noriu būti laiminga.
Šiuo metu vėl esu bibliotekoje. Lengviau sudėlioti mintis ramiame kampelyje, ne namuose. Esu beveik apsisprendusi: trumpam grįšiu atgal pas tėvus į kaimą, o paskui planuoju kuriam laikui emigruoti – būnant svetur lengviau išsigydyti širdies žaizdas. Gal kam atrodo, kad bandau bėgti nuo problemų, bet aš esu įsitikinusi, kad kuprotą tik karstas ištiesins. Dabar laikinai nuo realybės galiu pabėgti tik knygų pasaulyje.
O štai trumpas receptas, kaip atsigauti nuo nuvylusių santykių iš vienos receptų knygos: „Etono betvarkė (arba jovalas) – suplakti plakamąją grietinėlę ir į ją pridėti morengų ir pjaustytų braškių. Galima daryti bet kokį jovalą pagal savo skonį pridedant įvairių vaisių. Tada viską sutvarkyti valgant kiek telpa.“ Et, kad taip būtų lengva sutvarkyti jovalą asmeniniame gyvenime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai kiekvieno gyvenime būna akimirkų, kai nuoširdžiai kurti ir puoselėti santykiai, staiga sugriūva – paaiškėja, kad kitas žmogus turi visai kitą pusę, kurios pro rožinius akinius buvo nematyti... Deja, ne visuomet pavyksta su ja susitaikyti.
Prašome Jūsų – pasidalykite, kaip jūs atsigavote po sugriuvusių santykių ir iš naujo pamilote? Kaip išgydėte sudaužytą širdį? Parašyk ir pelnyk vieną iš DELFI Piliečio gimtadienio prizų – „iPad mini“ planšetę, skrydį oro balionu arba apsilankymą su nakvyne Pakruojo dvare!
Siųsk savo mintis naudodamasis pilku mygtuku čia arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Konkursas“ ir lauk rugsėjo 1 d.!