DELFI parašęs skaitytojas tikina birželio 24 d. Rudaminos kaime esančiame daugiafunkciniame kultūros centre pajutęs „milžinišką Lietuvos gėdą – tautinių mažumų kaimų kultūrą.“
Stebino klaidos
Kaip pasakojo laiško portalui autorius, jis buvo pakviestas vesti Rudaminos kaime vykusio Joninių renginio. Vaikinas tikino, kad prie renginio organizacijos buvę kur prikibti – lietuviškai lenkiškame scenarijuje buvę klaidų, trūko struktūros, jį stebino ir iš organizatorių išgirstos frazės, kurias jis citavo savo laiške: „Žinai, negalim vesti tik lenkiškai, prisikabins valdžia“, „Čia nereikės skaityti, vis tiek gale visi bus girti“.
Nors to vyras tikino neišsigandęs, stebėjosi tokiu požiūriu.
„Įdomu, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė, Rudaminos seniniūnija remia tokius renginius... Gal orientuotis reikėtų į šeimas, kurios netoliese džiaugėsi ežero malonumais ir kuriems buvo neįdomu „bumčikai“ ir alkoholis? Joninės juk ne išgertuvės, o tradicinė šventė. Esu vedęs per pusšimtį tradicinių užsiėmimų – vaikams ir jų tėveliams labai patinka įvairūs žaidimai ir tradicinės judrios varžytuvės“, – rašė DELFI gauto laiško autorius.
Susilaukė grasinimų
Renginio vedėju turėjęs būti vyras pasakojo iš šventėje dalyvavusio senyvo svečio (kurį, pasak laiško autoriaus, visi pažįsta, tačiau niekas nenorėjo išduoti, kas jis) prieš pat renginį išgirdęs grasinimą: „At kuda ty? Jiesli budiš gavarit palitovski, ubju. Ja tebia pomniu.“ (rus. Iš kur tu? Jei kalbėsi lietuviškai, užmušiu, aš tave prisimenu)
„Nieko nelaukęs pranešiau organizatoriams. Tik paklausykite, kokie buvo jų atsakymai: „Nekreipk dėmesio“, „Greit bėgi? Pabėgsi“, „Jau paruošta mašina, įšoksi ir pabėgsi“. Aišku, juokiausi susirietęs nuo tokio nesugadinto humoro jausmo, – laiške ironizavo vyras. – Neišsigandau aš nė kiek Rudaminos „pan Nepažįstamojo“, išsigandau kultūros darbuotojų, kurie taikstosi su tokiais vaikščiojančiais eksponatais. Staiga išsigandau, kad dėl mūsų lietuviško nuolankumo ir didelių nuolaidžiavimų kultūros ir švietimo srityse, tautinės mažumos nori lipti mums ant galvos ir gali drąsiai aiškinti, ką lietuviakalbiams veikti Lietuvos valstybėje. Taip pat plaukai šiaušiasi iš siaubo matant kultūros darbuotojas, kurios neskiria kultūros nuo chaltūros.“
„Jei Jums pasiūlys vesti koncertą, mano patarimas Jums: smulkiai išsiaiškinkite renginio tikslą ir turinį bei organizatorių požiūrį į Jūsų vertybes“, – laiške rašė jis.
Pasak DELFI parašiusio vyro, jis renginio taip ir nevedė. „Susitiksime aukštesnio lygio kultūroje“, – savo nusiskundimo pabaigoje rašė vyriškis.
Centro direktorė konfliktu stebisi
DELFI dėl skaitytojo aprašytos situacijos kreipėsi į Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro direktorę Violetą Cerešką, kuri sutiko pakomentuoti įvykį per Joninių renginį.
Pasak V. Cereškos, birželio 13 dieną ji susisiekė su būsimu renginio vedėju (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – DELFI) ir paprašė, kad jis padėtų vesti Jonų šventę Rudaminoje lietuvių kalba. Centro direktorės teigimu, jis sutiko, o po kelių dienų gavęs preliminarų renginio scenarijų, jam jokių pastabų ar komentarų neatsiuntė.
„Birželio 24 d., prieš renginio pradžią vedėjas atvyko į Rudaminos daugiafunkcinį kultūros centrą. Deja, net nespėjau su juo pasikalbėti, nes sužinojau, kad netrukus jis atsisakė vesti renginį ir išvyko nieko nepaaiškinęs. Pasisakymų, kuriuos jis neva išgirdo iš renginio organizatorių ir dalyvių negaliu komentuoti, tokių frazių negirdėjau, nei pats vedėjas nieko man nepasakė. Labai liūdna, kad apie susiklosčiusią nemalonią situaciją sužinojau iš DELFI redakcijos, bet ne iš paties vedėjo“, – teigė V. Cereška.
Pasak centro direktorės, Joninių šventė praėjo be jokių incidentų, renginio vedėjos bendravo su publika trimis kalbomis (lietuvių, lenkų ir rusų). Ji džiaugėsi, kad daugiau nei 1000 žiūrovų atėjo gerai praleisti laiką ir stebėjo įvairių tautų kolektyvų pasirodymus.
„Aš asmeniškai jokių nusiskundimų negavau. Tikimės, kad ateityje tokių nesusipratimų neįvyks, o jei ir kils nesklandumai, jie bus sprendžiami nedelsiant tą pačią akimirką ir konstruktyviai“, – sakė ji.
