Po atostogų grižęs į darbą pamačiau naujų veidų. Dirbau logistikos įmonėje, maždaug trisdešimties žmonių kolektyve. Darbuotojų kaita pas mus nebūdavo retas reiškinys. Taip ir šįkart – dvi naujos kolegės. Vienos iš jų vardas buvo Sandra. Ji buvo keliais metais už mane jaunesnė. Graži ir maloni mergina, su kuria bendraujant pajutau kažkokį keistą artumo jausmą. Žinoma, kadangi buvau vedęs, greitai išvaikiau visas „romantines“ mintis ir viskas buvo kaip buvę.
Prabėgus kelioms savaitėms su visu kolektyvu turėjome kasmetinę darbo šventę. Nuo šeštadienio ryto – plaukimas baidarėmis, vakare pasiekiant kaimo turizmo sodybą. O ten – pirtis, valgiai, gėrimai ir muzika. Baidarės buvo dvivietės ir, sutapimas ar likimas, bet man į porą buvo paskirta Sandra. Visą kelią plaukdami kalbėjomės, juokavome. Su ja tikrai nenuobodu. Jaučiau, kad ji su manimi flirtuoja ir pasidaviau tam, pats atsakiau tuo pačiu. Vakare, po pirties, pradėjome mėgautis gėrimais ir visai atsipalaidavome. Susiradome laisvą kambarį, užsirakinome ir pasimylėjome.
Jaučiausi prastai, negalėjau sau atleisti už tai, kad išdaviau žmoną, tačiau su šypsena prisimindavau tą naktį. Sandra buvo visai kitokia nei mano žmona. Pradėjome slapta susitikinėti, progų nebuvo daug, bet kiekviena jų mėgavomės. Tai, kad reikėdavo slapstytis pridėjo azarto, jaudulio. Gyvenau dvigubą gyvenimą. Namuose rasdavau ramybę, šilumą, o Sandra siūlė aistrą, pavojų. Tai tęsėsi visą vasarą.
Atėjus rugsėjui toks gyvenimas pradėjo nepatikti. Pradėjo graužti sąžinė dėl tokio elgesio. Nutariau nutraukti santykius su Sandra ir grįžti į normalų vedusio žmogaus gyvenimą. Maniau, kad viskas taip ir pasibaigs. Deja, mano norams nebuvo lemta išsipildyti. Kartą grįžęs namo radau verkiančią žmoną. Per socialinį tinklą ji gavo žinutę. Tikriausiai nereikia sakyti, nuo ko ji buvo ar kas joje buvo parašyta. O parašyta buvo daug ir tiksliai, todėl buvau demaskuotas. Kad ir kaip gailėjausi ir atsiprašinėjau, man atleista nebuvo. Išsiskyrėme.
Šiuo metu gyvenu emigracijoje, antros pusės neturiu. Kiekvieną dieną gailiuosi dėl to, ką padariau. Turėjau viską, ko žmogus gali norėti. Tačiau užsinorėjau daugiau ir tai mane sužlugdė. Tik dabar suprantu, kaip sunku yra rasti tą vienintelį žmogų, kiek darbo reikia įdėti kuriant santykius, kuriant gyvenimą kartu. Ir kaip nedaug reikia, kad viską prarastum. Norėčiau palinkėti visiems, kurie yra laimingai vedę, nedaryti klaidos, kurią padariau aš. Vertinkite tai, ką turite!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Drugeliai pilve, iš veido nedingstanti šypsena ir giliai širdyje tūnanti nuojauta, kad visa tai tuoj pasibaigs – rinkinys, puikiai pažįstamas kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į vasaros romaną. Nors dažnai nutinka taip, kad euforiją vos po savaitės ar mėnesio keičia ašaros ir neviltis dėl nutolusios meilės, būna ir laimingų pabaigų – kaip filmuose.
Patyrėte šį saldžiai kartų meilės skonį? O gal esate iš tų laimingųjų, kurių vasaros romanas truko ne dvi savaites, o užsitęsė visą gyvenimą? Artėjant kelionėms, atostogoms ir pamažu augant viltims antrąją pusę vasarą, prašome jūsų papasakoti savo istoriją.
Už atvirumą ir drąsą vienam Jūsų padovanosime dvi knygas – S. Yossman „Šaltojo karo samdinys“ ir A. Gogun „Stalino komandosai“.
Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Romanas“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.