Kai kuriems pritrūko laiko, motyvacijos, jėgų viskam ištaisyti, kai kurie tiesiog nenorėjo dar labiau kentėti, o kitiems užteko vos kelių motyvuojančių žodžių, kad pasiektų viską, ką užsibrėžė...
Daugeliui žmonių yra tekę patirti tą neapsakomą skausmą, kai tave išduoda mylimas žmogus, bet ar kas nors susimąstė, kaip jam skaudu? Kaip jam viduje yra blogai? Bet taip, nė vienas žmogus turbūt dėl to nesusimąstė, nes dauguma įskaudintų žmonių užsideda kaukes, kad nereikėtų girdėti užjaučiamų žodžių.
Kiekvienas įskaudintas žmogus praleido daugybę laiko svajodamas, kad jie bus kartu, kad viskas bus gerai. Visi paskęsdavo svajonių liūne ir dauguma nepaliko jų, galvodami, kad viskas šitaip ir bus. Bet kartais svajonės skaudina labiau nei realybė.
Aišku, kartais atsiranda tokių, kurie pamato tą begalinį skausmą ir nori padėti, tiek psichologiškai, tiek emociškai. Tokie žmonės pradeda mus motyvuoti ir padeda eiti į priekį, nesižvalgyti į praeitį, nebūti tokiais, kokie mes buvome.
O būna, kad žmonės iš sielvarto pradeda svaigintis alkoholiniais gėrimais, narkotikais ir kitokiais psichotropiniais preparatais. Kiekvienas savotiškai po truputį pradeda žudyti save iš vidaus, jausdamiesi, kad ir taip yra mirę emociškai be to vienintelio žmogaus, kurį myli. Taip svaiginantis atsiranda priklausomybė iš kurios ištrūkti beveik yra neįmanoma (…) Kai kurie net pagalvoja apie savižudybę, bet ar nebūtų galima suteikti progą žmogui pasitaisyti, pradėt mylėt jį taip pat kaip ir jis tave?
Viską įmanomą pakeisti, bendrauti be pykčių, pamiršti problemas, kurios kažkada buvo. Juk mūsų gyvenimas palyginus toks trumpas, bet mes vis skaudiname vienas kitą. Dėl ko mes tai darome? Argi sunku kai kuriuos dalykus praleisti negirdomis? Ar sunku pasakyti vieną žodį „atleidžiu“? Negi sunku padaryti žmogų laimingą ir kartu padaryti save laimingu? Tylėdami ar ignoruodami, tik parodome, kad mes esame tokie pat silpni kaip ir visi kiti.
Kartais reikia išmokti ne tik nugalėti visas audras, bet ir džiaugtis. Viena garsi dainininkė Taylor Swift yra sakiusi: „Gyvenimas – tai ne gebėjimas ištverti audras. Tai sugebėjimas šokti lietuje.“ Moralas: mylėk ir gerbk, o ne įskaudink tuos, kurie myli tave, nes ateis diena, kai bus taip tylu ir suprasi, kad praradai kažką labai brangaus. Suprantu – mes visi turime skirtingų tikslų, vertybių, tiesiog mylėk tai, ką darai, nes didžiausia laimė yra mylėti ir būti mylimam...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite papasakoti savo patirtį, patarti? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!