Akcijos organizatoriai kvietė prisijungti visus norinčius, per socialinius tinklus ir el. paštą išsiuntė šimtus kvietimų. Žmonės buvo kviečiami visai nekeliant tiesioginių klausimų dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje, atsiribojant nuo politinės elgsenos. Nekomercinė, ne projektui skirta, nepolitinė akcija buvo sumanyta kaip visuomeninė iniciatyva vardan europietiško solidarumo ir vienybės Europos iššūkių kontekste.
Pasirinktas šūkis – naujai iššifruotos Europos Sąjungos trumpinio raidės: „EU – Europe is United, ES – Europa yra Suvienyta“. Akcijos metu nebuvo klausiama, ką kas galvoja apie žmones, kurie traukia į Europą gelbėdamiesi nuo karo, smurto ar skurdo. Organizatoriams buvo svarbiausia tiesiog įsitikinti, kad Lietuva yra neabejinga tam, kas vyksta šalia. Tai buvo kvietimas žmonėms, kurie jaučiasi Europos dalimi. Tiems, kurie džiaugiasi, kai Europai sekasi. Tiems, kuriems skauda, kai Europą užklumpa nesėkmės. Tiems, kurie nebijo pasakyti, jog Europos iššūkiai yra jų pačių iššūkiai.
Kvietimas buvo skirtas visiems kauniečiams ir miesto svečiams, organizacijoms, mokykloms, tautinėms bendrijoms, jauniems ir vyresniems, įvairių profesijų žmonėms, tačiau pasiryžusių dalyvauti nebuvo itin gausu. Nėra paprasta atsigulti ant grindinio judriausioje Kauno vietoje. Lygiai taip pat kaip ir nėra paprasta 5 minutėms tapti pabėgėliu, išeiti iš savo komforto zonos ir išsiskirti iš minios.
Pirmą kartą žodį „pabėgėliai“ organizatoriai panaudojo tik pačios akcijos metu. Dalyviams prigulus, į praeivių rankas buvo paduotos skrajutės, kuriose buvo parašyta: „Pabėgėlių dabartis gali būti mūsų ateitis. Pagalvok, jei vieną dieną visko netektum. Europos iššūkiai – mūsų iššūkiai. Nelik abejingas! Gegužės 9 d. – Europos diena“.
Per tas kelias minutes pro šalį tarsi praėjo visa Lietuva: vieni stabtelėjo, perskaitė žinutę, netgi siūlėsi prigulti šalia, fotografavo mobiliais telefonais, kiti atvirai keikėsi, laidė replikas ir vos pamatę žodį „pabėgėlis“ reiškė nepasitenkinimą, kad jie atvykėlių jokiu būdu nepriims. Tačiau daugelis, kaip ir per visą iniciatyvos sklaidos savaitę, stengėsi likti nuošalyje, neprieštaraudami ir nepritardami, nestabtelėdami ir tarsi nematydami palei kojas gulinčių žmonių.
Akcijos jėga neabejotinai slypėjo savanoriuose, tuose, kurie atėjo kitų neverčiami. Vienu metu net pasirodė, kad studentams, moksleiviams ir europietiškos patirties turintiems jauniems žmonėms, gulintiems ant grindinio netgi lengviau nei pro šalį einantiems. Prabėgus sutartam laikui jie nusišypsojo, prieš išsiskirstydami paspaudė vienas kitam rankas, patapšnojo per petį ir apsikabino.
Šiandien mes galime daug, galbūt net daugiau negu kartais įsivaizduojame. Žinome savo teises ir galimybes, galime turėti savo nuomonę ir ją išsakyti. Gyvename saugiai ir taikoje. Tačiau ne visas pasaulis yra toks. Lietuvoje nėra pabėgėlių antplūdžio, nėra didelių tautinių ir religinių konfliktų, galbūt niekada ir nebus. Tačiau neretai atrodo, kad aplinka perpildyta abejingumu, kartais prasiveržiančiu neapykanta. 2016 m. gegužės 9 d. Kaune trisdešimt žmonių prieš visa tai sėkmingai atsilaikė. Norisi tikėti, kad atėjus lemiamam momentui jie atstovės ir už vieningą Europą, ne tik vardan savo šalies, bet ir vardan žmogiškumo.
Akcijos idėja gimė Kauno įvairių tautų kultūrų centre. Akciją savanoriškai organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentai. Akcijos biudžetas – 9,78 Eur (už dalyviams išdalintus akcijos lipdukus).