Kadangi gyvenu Vilniuje, tad ir situacijos ir pavyzdžiai bus iš Vilniaus ir jo rajonų gatvių.
1. „Avaringas ruožas“. Ar tokius ženklus galima dėti kur tik nori ir kada nori? Nes kiek anksčiau teko girdėti, šis ženklas perspėja, kad šiame ruože per metus įvyksta daug avarijų. Tokiu atveju, gal ir logiška, kad vienas iš sprendimo būdų šiose vietose yra mažinamas leistinas greitis. Bet man atrodo, kad Vilniuje, kur perėja – ten ir avaringas ruožas.
Jau gana seniai Geležinio vilko g. prieš perėja atsiradus greičio ribojimui iki 60 km/h, šalia atsirado ir šis ženklas „avaringas ruožas“ ir greitis – ribojamas. Pravažiavus perėją greitis – vėl 80 km/h. Bet ar yra ten buvusi nors viena avarija? Kiek pėsčiųjų ten praeina per parą? 2-3? Nesu matęs, kad šioje atkarpoje kas nors greitį sumažintų iki 50 km/h, o jei ir eina pėstysis, jis matomas iš tolo ir automobiliai sustoja. Bet ne per seniausiai, jeigu teko važiuoti į Nemenčinės pusę, tokie ženklai buvo sustatyti kone prieš kiekvieną perėją judant link jos, bei be abejo greitis sumažintas iki 50 km/h. Ar per metus kas 500 m, kur yra perėja, viena po kitos daužėsi mašinos ir nukentėdavo pėstieji? Jeigu taip, tai galbūt šią problemą reiktų spręsti įrengiant požemines perėjas arba pėsčiųjų viadukus?
2. Leistinas ir saugus greitis. Policija karts nuo karto rengia akcijas su „nuline“ tolerancija (na, tiksliau 2 km/h tolerancija, nes tokia matuoklių paklaida). Kokia visa to esmė? Tūkstančiai vairuotojų, viršijančių greitį iki 10 km/h, didžiulės apkrovos tam tikriems darbuotojams, pašto išlaidos siunčiant įspėjimus vairuotojams ir t.t. Viso to rezultatas ? Policija skelbia, kad 2015 m. per tokią akciją nežuvo nė vienas žmogus ir nebuvo sužalotas vaikas. Bet ar nėra daugiau tokių dienų, kai niekas nežūva ir nesusižaloja?
Mano manymu, daugumoje Vilniaus vietų „leistinas“ ir „saugus“ greitis neturi lygybės ženklo. Pavyzdžiai – aplinkkelis, Geležinio vilko g., Laisvės pr., Ukmergės g., Kalvarijų g, Ozo g. ir kt. Ten leistinas greitis yra vienas, tačiau visi (manau, ir policija) leistiną greitį viršija 10-20 km/h, tačiau avarijų tose vietose nemačiau. Matuokliai, mano manymu, taip pat sustatyti ne tose vietose, kur dažniausiai vyksta avarijos, o ten, kur greitis absurdiškai sumažintas, o sąlygos važiuoti greičiau – geros. Tose vietose stovi ir policija.
Pavyzdžiui, aplinkkelyje prieš tunelį važiuojant į Gariūnų pusę greitis sumažinamas iki 60 km/h (nors visame aplinkkelyje, kai 3 juostos į abi puses, greitis galėtų būti bent 100-110 km/h) – tikriausiai visi paniškai bijo tunelio, ten daužosi ir daro avarijas, todėl pareigūnai pasiruošę „ginti, saugoti, padėti“, visus stabdo ir štampuoja baudas.
Dar vienas pastebėjimas dėl „radarų“, kurie įtaisyti automobiliuose – man atrodo, kad jie sustatyti vietose, kur greitis neadekvatus, ir kur jokių avarijų nebūna, bet tiesiog reikia surinkti pinigų. Bet dar viena problema yra ta, kad jie dažniausiai pastatyti autobusų stotelėse, neturi jokių skiriamųjų ženklų ir t.t., vadinasi, atrodo, kaip paprastas automobilis, kuri stovi neleistinoje vietoje. Kodėl jų nenutempinėja? Kodėl tie, kurie jas vairuoja ir pastato į tą vietą, nebaudžiami?
3. „Teisinguoliai, KET žinovai, ir niekad taisyklėms nenusižengiantys“. Vilniuje tokių – nors kibirais semk. Baudos už važiavimą kairiąja eismo juosta, kai dešinioji laisva, yra KET nusižengimas, ir visai nesvarbu, tu važiuoji maksimimaliu leistinu greičiu, ar ne. Dažniausiai aprašytieji važiuoja net ~10 km/h lėčiau nei leistinas greitis. Ir, deja, policija, jei ir tokias situacijas mato, kažin, ar tokius vairuotojus baustų. Kodėl? Baudos už šiuos nusižengimus yra ne mažesnės nei už greičio viršijimą, tokie vairuotojai dažnai sukelia nepatogumus ir išprovokuoja neleistinus manevrus ar sukelia avarines situacijas. Ir tik nereikia rėkti, kad „aš važiuoju leistinu greičiu, būk ramesnis, mandagesnis, kur tu nuskubėsi ir pan“. Ne jūs, tamsta, kitus mokyti turite, ir jūsų nusižengimas KET yra lygiai toks pats kaip ir tų, kurie viršija leistiną greitį (tik tiek, kad iki 10 km/h viršytas greitis dažnai neužtraukia jokios baudos).
4. Pėstieji ir dviratininkai. Jie dažnai nukenčia ir dažnai skaudžiau, nei automobilių vairuotojai. Bet jų baudos, palyginti, yra niekinės, o ir kontroliuoja juos labai retai. Kol baudos pėstiesiems ir dviratininkams nebus bent 5-10 kartų didesnės už gatvės kirtimą neleistinoje vietoje, važiavimą su dviračiu per perėją (kur tam neturi teisės) ir pan., tol bus bardakas. Kelyje visi turi būti lygus – ne tik automobilio vairuotojas atsakingas už visus nelogiškus ir žioplus kitų eismo dalyvių sprendimus.
5. Šviesoforai. Nežinau kas, kaip ir kodėl su jais buvo padaryta, bet spūstys pusę milijono turinčiame mieste yra neadekvačiai dideli. Ir nesureguliuoti šviesoforų taip, kad tokių dalykų nebūtų, yra didžiulis apsileidimas. Dažnai, jeigu nori spėti į „žalią liniją“, turi važiuoti 70-80 km/h, kur leistinas greitis 50 km/h, priešingu atveju stoti turėsi kone kas 300-400 metrų. Nepradėsiu jau aprašinėti, kaip konkrečiai viską sureguliuoti reikia, gal kitą kartą nufilmavęs ir išsamiau aprašęs šviesoforų darbą ir galimus jų sprendimus pasidalinsiu mintimis su Jumis.
Apibendrinant siūlyčiau padaryti eksperimentą – pasižiūrėti, kokiu greičiu yra važinėjama tam tikrose gatvėse ir koks avaringumas. Taip pat padidinti greitį 10-20 km/h daugumoje gatvių ir pastebėti (bent mėnesį), ar bus išaugęs avaringumas (80 proc., mano manymu, kad ne). Policijai siūlyčiau labiau drausminti pėsčiuosius ir dviratininkus bei budėti ten, kur tikrai dažnai įvyksta avarijos, o ne tuose ruožuose, kur greičio ribojimas, mano akimis, neatitinka eismo sąlygų. Miesto valdžiai pasiūlymas – nepatingėti paanalizuoti susidarančių spūsčių mieste ir sureguliuoti šviesoforų darbą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo nuomone apie eismą ir vairavimo kultūrą Lietuvoje? Paprieštarauti teksto autoriui? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eismas“!