Mano kelionė prasidėjo vasario 9-ąją, tada svėriau 79,1 kg, o kūno riebalai sudarė 14,3 proc. Dabar (67-ąją iššūkio dieną) kūną sudaro 11,7 proc. riebalų, o kūno svoris siekia 84,3 kg.
Kaip pavyko?
- Pirmas tris savaites „dirbau ant masės“: per dieną valgiau apie 1 kg liesos varškės ir tiek pat graikiško/islandiško jogurto. Kai nebegalėdavau suvalgyti šių gėrybių, pagardindavau kąsnį apelsino/mandarino griežinėliu;
- Nuo ketvirtosios savaites „sėdau“ ant žirnelių-tuno dietos: apie 1 kg tuno ir 1,5 kg žirnelių per dieną;
- Geriu daug vandens.
Kur sportuoju?
- Turėjau nusipirkęs mėnesio abonementą į sporto klubą (vaikščiojau po 4-5 kartus per savaitę);
- Prieš mėnesį abonementas pasibaigė. Sportuoju namų sąlygomis;
- Du kartus per savaitę einu žaisti krepšinio.
Kaip sportuoju?
- Treniruotės trunka iki valandos. Neypatingos, sportavimo pagrindai ir tiek. Darau gana trumpas pertraukėles tarp „priėjimų“ (iki 1 min);
- Namuose pakilnoju hantelį ir padarau atsispaudimų.
Moralo čia nebus jokio, tik noriu, kad sportuojantys atkreiptų daugiau dėmesio ne į treniruočių tipus/pratimus/programas, o į MAISTĄ, kuris yra rezultatų pagrindas.
Linkiu sėkmės visiems, kurie ruošiasi vasarai, o tiems, kurie nesiruošia – motyvacijos ir pradėti ruoštis (suspėti dar galima)!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Viena iš dietologijos klinikos „Dietos sistema“ įkūrėjų, gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė sutiko pakomentuoti vaikino pasirinktą mitybos planą:
„Pritariu, kad tiek sportuojantiems ir auginantiems svorį, tiek metantiems svorį, maitinimasis yra labai svarbus.
Tik noriu konstatuoti, kad skaitytojo nurodyta raciono sudėtis yra skurdi ir nepalanki sveikatai. Baltymų kiekis joje yra didelis, bet metaboliškai neefektyvus raumenų masės auginimui. Auginant raumenų masę, racione turi būti padidintas baltymų kiekis, bet ne taip nuskurdinant racioną. Sėkmingam masės auginimui racione be baltyminio maisto (mėsa, paukštiena, žuvis, graikinis jogurtas, varškė), turi būti ir kruopų, vaisių, kiaušinių (ne tik baltymų, bet ir trynių), žalumynų, daržovių. Reikėtų nepamiršti, kad raumenis sudaro ne vien baltymai, juose yra gausu glikogeno, o tai yra angliavandenių darinys.
Neilgai (1-2 savaites) taikoma baltyminė dieta, kai baltymų yra 20-30 procentų (palyginimui: normaliai racione baltymų turi būti 12-15 procentų), esminės žalos sveikatai nepadarys. Bet jeigu baltymų dieta taikoma ilgiau, galima tokia žala:
1. Esminių maistinių medžiagų trūkumas: vitaminų, skaidulų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, riebalų. Tai labai apsunkina metabolizmą, organizmo darbą, ypač daug sportuojant. Vitaminų stoka kurį laiką gali nepasireikšti, nes naudojamas rezervas, bet ilgainiui vitaminų trūkumas sąlygoja įvairius metabolizmo sutrikimus. O sportininkas tiesiog gali jausti didesnį nuovargį. Sportuojančiam vitaminų poreikis yra didesnis negu eiliniam žmogui. Mineralinių medžiagų stoka ir disbalansas kraujyje gali sukelti širdies veiklos sutrikimus ir labai rimtas pasekmes;
2. Baltymų pertekliaus poveikis inkstams: šiuo atveju inkstų darbas labai pasunkėja, ypač tai aktualu turintiems inkstų ligų;
3. Poveikis širdžiai: be to, ką minėjau, jeigu kartu su baltymais suvartojama per daug riebalų, tuomet tai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Taigi, teisingai maitinantis, raumenų auginimas arba tiesiog sportavimas būtų mažiau varginantis, malonesnis procesas. Būtų galima pasiekti daugiau, sportuoti efektyviau, be žalos sveikatai.“