Esu diplomuotas statybos inžinierius, šioje srityje dirbantis jau gerus 30 metų, mano žmona daug metų dirba vyr. buhaltere. Todėl apie skaičius tikrai šį tą išmanau. Nusprendžiau pats užmesti akį ir patyrinėti, ką konservatoriai prieš rinkimus siūlo Lietuvos gyventojams. Ir atradau, ko dar nematęs...
Kas pirmiausia krito į akis ir ko nebuvo galima aiškiai suprasti iš prezentacijos, tai kad Gabrielius Landsbergis žada susigrąžinti 80 tūkst. emigrantų! Kaip taisyklė, visi politikai šiandien kalba apie emigracijos stabdymą. Bet čia teigiama, kad išvažiavusius atveš atgal. Atleiskite… Tokių skaičių dar niekur neteko matyti ir girdėti. Juo labiau, kad neturinčių darbo Lietuvos gyventojų šiandien tiek, kad nors vežimu vežk, o ir tie patys dirbantieji gauna vienas mažiausių algų Europoje. O šansą konservatoriai suteikti nori žmonėms, kurie jau vieną kartą spjovė į Lietuvos pusę ir paliko savo gimtą žemę dėl gardesnio kąsnio.
Antra. Planas parašytas, mano akimis, paukščių kalba. Atrodo, net nebandyta pateikti suprantamai paprastam žmogui. Jeigu tuos jų grafikus ir skaičius buvo sunku suprasti net man su dviem universiteto diplomais, manau, kad nesupras ir daugelis kitų. O tai jau yra nepagarbos rinkėjui klausimas.
Trečia. Aš nesuprantu, kodėl yra nekalbama apie tokias temas kaip kultūra, teisingumas, visuomenės švietimas ir sveikatingumas. Neaišku, kodėl kalbėta tik apie ekonomiką. Manau, kalbėti vien apie atlyginimo ir pensijos auginimą yra didžiausia konservatorių klaida. Kaip rašė Robinas Šarmas: „Tai, kas pastatyta tik ant materialaus, o ne pamatinių vertybių pagrindo, yra tarsi tvirtovė ant vėjo pustomos kopos“.
Ketvirta. Nesuprantu, kodėl nutylima, kad Lietuvai ekonomiškai naudingiausia bendradarbiauti su artimiausiais kaimynais – baltarusiais, rusais, gal net tais pačiais latviais ir lenkais? Šios šalys yra ne tik arti ir todėl su jomis galima prekyba, bet mus su jomis taip pat sieja ir bendra istorija, kultūra, mokame vieni kitų kalbas. Todėl buvo pikta skaityti G. Landsbergio išvedžiojimus, pagal kuriuos man pasirodė, kad nuo šiol pamiršim kaimynus ir staiga imsim „varyti biznį“ su skandinavais ir vokiečiais.
Tai yra tik keturi punktai, dėl ko pristatytas planas, mano akimis, yra bevertis ir net pavojingas. O tokių punktų galima vardinti ir vardinti, nesunkiai galėčiau išrašyti dar tiek pat. Kalbama apie galimybes ir svetimų šalių patirtį, bet didžiausių galimybių išnaudoti neketinama.
Liūdna, jeigu Lietuvos žmones tokiais pažadais galima nesunkiai įtikinti... Manau, su tokiu planu ir tokiais planuotojais Lietuva neturi ateities.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!