Ilgą laiką jaučiau didžiulį poreikį su kuo nors rimtai pasikalbėti apie knygas, palikusias gerą ar ne itin įspūdį, išgirsti kitų žmonių nuomonę, suvokti kūrinio esmę, diskutuoti ir aptarti skaitant iškilusias idėjas. Pamačiusi, jog gimnazijoje galima bent pamėginti pradėti kalbą apie tokį reiškinį kaip knygų klubas, pasinaudojau proga.
Širdis prisipildė laimės išgirdus teigiamą atsakymą, tačiau tik vėliau suvokiau situacijos rimtumą – aš vesiu diskusiją, turiu pasiruošti klausimus ir žiūrėti, kad dalyviams nebūtų nuobodu. Vis dėlto, kadangi pirmajam susitikimui pasiūliau knygą, kuri patenka į mano „TOP 3“ geriausių knygų trumpąjį sąrašiuką, tai nebuvo sunku.
Kovo 16-ąją, kai minima Knygnešio diena, Mykolo Biržiškos gimnazijoje įvyko ilgai lauktas pirmasis Jaunimo knygų klubo susitikimas. Jame buvo aptariama S. E. Hinton knyga „Autsaideriai“. Rašytoja kūrinyje pasakoja keturiolikmečio Ponio ir jo draugų bei brolių istoriją. Veiksmas sukasi apie 1960-uosius, kai Amerikoje vyko konfliktai tarp socialinių grupių – socių ir griserių. Ponis, protagonistas, jautrus ir protingas vaikinas, mylintis savą gaują, tačiau negalintis pakęsti esamos situacijos, kai negali išeiti vienas, be peilio savigynai, į gatvę. Tai istorija, kupina veiksmo, įtampos bei gražių ir nuoširdžių momentų.
Kodėl būtent ši knyga? Ji mane užbūrė nuo pat pirmųjų puslapių, veiksmas įtraukė, nesinorėjo palikti pamiltų veikėjų. Man asmeniškai tai viena tų knygų, kurias skaitai ir esi toks sužavėtas, kad negali pamatyti kūrinio trūkumų, bet tai juk yra vienas smagiausių dalykų, skaitant knygą. Buvo kiek sudėtingiau ruošiantis šiam susitikimui kritiškiau nei tiesiog skaitytojai žvelgti į gilų įspūdį palikusią knygą, tačiau dėl to man tik dar labiau patiko visas pasiruošimo procesas.
Į pirmąjį knygų klubo susitikimą susirinko keliolika knygų skaitytojų, įskaičiuojant mane ir mokytoją Aureliją (kuriai milijonus kartų norisi sakyti „ačiū!“), o tokiam renginiui tai buvo neįtikėtinas dalyvių skaičius. Su mokytoja stengėmės sukurti jaukią aplinką: arbata, sausainiai, multimedijos ekrane šviečiančios nuotraukos iš „Autsaiderių“ ekranizacijos. Pradėjome susitikimą mintimis apie tai, kas yra Jaunimo knygų klubas ir kokie yra šio susibūrimo tikslai. Vėliau perėjome prie knygos: autorės biografijos, filmo pagal to paties pavadinimo knygą. Pačios knygos aptarimą pradėjome prisimindami siužetą, kalbėjome apie veikėjus, kilusias mintis, paliktus įspūdžius, ieškojome sąsajų tarp „Autsaiderių“ ir šių dienų pasaulio.
Susitikimui pasibaigus sulaukėme teigiamų gimnazistų atsiliepimų. Keliuose jų kartojosi man širdį glostantys žodžiai: „Jei bus antras kartas, tikrai ateisiu...“ Todėl iškilmingai, su dideliu džiaugsmu skelbiu, jog balandžio 15 dieną įvyks antrasis MBG Jaunimo knygų klubo susitikimas, kuriame aptarsime legendinę Harper Lee knygą „Nežudyk strazdo giesmininko“! Tikiuosi, šiame susibūrime pamatyti ne tik gimnazistus, su kuriais aptarėme „Autsaiderius“, tačiau ir naujų veidų!
O „Autsaideriai“... Man tai nėra eilinė knyga. Nors susitikime išgirdau ir kitokių nuomonių, manasis požiūris į šią knygą nepasikeitė. Aš vis dar pamišėliškai svajoju apie šią knygą, jos veikėjus (pamišėliškai – net mano telefono ekraną puošią veikėjų nuotrauka iš filmo „Autsaideriai“). Visa tai padeda atitrūkti nuo realybės, pailsinti smegenis nuo mąstymo, kiek gavau iš matematikos kontrolinio arba ar stojant į universitetą visi labai kreips dėmesį į atestate šviečiantį fizikos 8-etą. Pavargusi nuo to, pasitelkiu vaizduotę ir mintyse vėl keliauju susitikti su „Autsaiderių“ veikėjais ir dar kartą suvokti, kokia graži gali būti draugystė...