Pėsčiųjų situacija, kertant važiuojamąja dalį, taip pat pastaruoju metu smarkiai nesikeičia į gerąją pusę. Naikinamos nesaugios perėjos, įrengiamos naujos, saugesnės, bet daugeliu atveju pėsčiųjų situacijos tai negerina. Statistika rodo, kad daugiausiai vis dar žūsta ar sužalojama būtent perėjose.
Taip pat naikinant perėjas ne vienam pėsčiajam sukuriama keblumų kirsti gatves patogiausioje vietoje ir tenka iš taško A į tašką B kulniuoti gerokai ilgesnį kelią. Kartais tokiose situacijose, kad ir kaip juokingai skamba, pėstieji priversti sėsti į automobilį, kad nuvyktu link tikslo, esančio už vos didesnio intensyvumo gatvės. O ką daryti vaikams, moksleiviams, senjorams, ligoniams, neįgaliems? Jiems belieka tik tos pačios nesaugios perėjos iki kurių reikia kaip kam ir labai sunkiai nueiti, net jei ir pailgina atstumą 0,5 km, kas miesto centre yra nenormalu.
Kaip pavyzdys spręsti perėjų problemą mieste pasirinkta vieta Narbuto g. Žvėryne. Bet lygiai taip pat svarbu ieškoti sprendimų ir kitose labai pavojingose Vilniaus vietose, tarkime blogai pagarsėjusi Narbuto g. perėja ant Mėnulio kalno. Pasinaudodami palankiomis analizuojamų vietų reljefo sąlygomis abejose vietose galime perėjų problemą išspręsti pėsčiųjų viadukas. Pastarojoje vietoje šauniai sprendžiasi ir liftų galimybė neįgaliesiems. Tokiu būdu ši vieta įgauti visai kitą vertę visomis prasmėmis, o svarbiausia padėtu išsaugoti nė vieną gyvybę ateityje.
Taip pat sprendžiant pėsčiųjų patogumo klausimus, ateityje labai praverstų viadukas pėstiesiems per Ukmergės g. link Nacionalinio stadiono, kuris, tikėkimės, bus baigtas.
Iš schemos (žr. pav.) matyti, kad judėjimas, kertant Narbuto g. Žvėryne patogiau vyktų tarp esamų perėjų, kurios nutolusios viena nuo kitos daugiau kaip 0,5 km. Tokiu būdu gerokai būtų nuimta apkrova nuo perėjų: mažiau trukdžių automobiliams – trumpesnė kelionė, saugiau pėstiesiems, trumpesnis kelias, mažiau automobilių akceleracijos – švaresnis oras. Be to, iš schemos matyti, kad nemažą pėsčiųjų dalį būtent šioje situacijoje sudaro darželinukai, moksleiviai, pagyvenę žmonės kuriems būtina kurti saugesnius būdus gatvės kirtimo būdus.
Švarus, sveikas miestas neturi pamiršti žmogaus ir jo planavimas turi skatinti žmogų judėti ir suteikti jam saugias, patogias judėjimo sąlygas. Būtina, kad ateityje vis daugiau žmonių su malonumu keliautu pėsčiomis ar dviračiu ir jų kelionė truktu gerokai trumpiau nei automobiliu ir paliktu malonių įspūdžių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!