.
Taip, taip, tą pačią valstybės tarnautoją, kuriai ir yra teikiami streiko reikalavimai! Mažiausiai keistai atrodantys ministrės ir jos vadovaujamos institucijos – Švietimo ir mokslo ministerijos – pastarųjų mėnesių žingsniai man leidžia daryti paradoksalią išvadą, kad netrukus pati ministrė stos streikuoti ketinančių mokytojų priešakyje.
Dar praėjusiais metais, įspėjamojo streiko išvakarėse sukviestoje spaudos konferencijoje, šalies švietimo sistemos vairininkė susirūpinusiu veidu pareiškė, kad širdyje ji visada liks mokytoja ir tik ministrės pareigos trukdo prisijungti prie „labai teisingus klausimus keliančių“ mokytojų streiko. Tuokart šią repliką daugelis tiesiog praleido pro ausis. O be reikalo!
Nepraėjo nė mėnuo, kai ministrė savo žodžius apie „teisingus klausimus“ patvirtino veiksmais. Nors Vyriausybei įteiktuose profesinių sąjungų reikalavimuose buvo kalbama apie atlyginimo kėlimą 2016 – 2017 metais, ministrė A. Pitrėnienė ėmė elgtis, mano akimis, radikaliai – šių metų sausio viduryje ji pateikė trijų, o po savaitės – net penkerių metų pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimo programą.
Perfrazuojant žymią poetę, žygiais, o ne žodžiais buvo pademonstruota meilė mokytojams. Tik nežinia, ar iš begalinės meilės, ar iš didelio noro ją parodyti, pasiūlymas nebuvo pagrįstas realiais piniginiais resursais, todėl Finansų ministerija tokiam sumanymui nepritarė.
Kas belieka ministrei A. Pitrėnienei? Arba ieškoti keliolikos milijonų daugiau nei milijardą eurų sudarančiame švietimo biudžete, arba jungtis prie vasario 22 d. streiko. Antrasis variantas, matyt, arčiau širdies, nes ministrės vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerija net pasirūpino, kad būsimas streikas būtų skelbiamas ir vykdomas nepažeidžiant teisės aktų.
2016 m. sausio mėnesį išleistame Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento biuletenio tryliktame numeryje detaliai išdėstyta apie streiko sampratą, streiko skelbimo tvarką, jo eigą ir vadovavimą jam, streiko teisėtumą ir streikuojančių teisinę padėtį, garantijas ir atsakomybę. Net ir ugdymo proceso organizavimas streiko metu paminėtas!
Nebijodamas suklysti spėju, kad ši informacija skirta, visų pirma, dar streikuoti nepratusiai ministrei A. Pitrėnienei, nes profesinių sąjungų teisininkai pedagogams bei streike dalyvaujančių švietimo įstaigų vadovams visus streiko skelbimo bei organizavimo aspektus išaiškino dar praeitų metų pabaigoje vykusio įspėjamojo streiko išvakarėse.
O gal vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerijos galvai neverta tokiu būdu demonstruoti savo vienybės su geresnių moksleivių ugdymo sąlygų bei didesnių atlyginimų siekiančiais mokytojais? Manau,bent kiek pasistengusi, ji tikrai gali surasti reikalingus penkiolika milijonų eurų reikalingų nuo ateinančios rugsėjo 1-osios panaikinti liūdnai pagarsėjusias pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų „žirkles“
Tai padarius, mokytojams bus drąsiau laukti 2017 m. sausio 2 d., kai vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, bus nustatyta nauja darbo apmokėjimo tvarka, o ministrei nereikės graudinti (o gal juokinti?) Lietuvos savo nerealizuota meile pedagogams.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!