Tokį sostinės ekipos žingsnį palaiko ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, Lietuvos čempionai Lenkijos „Ekstraklasa“ pirmenybių duris galėtų praverti jau 2018 metais, kai Vilniuje bus pastatytas naujas stadionas. Vis dėlto informaciją apie galimą žingsnį paneigė tiek pati Vilniaus klubo vadovybė, tiek Lenkijos futbolo atstovai.
Lenkijos futbolo statutai griežtai draudžia į pirmenybes priimti klubą, kuris nėra registruotas Lenkijoje. „Ekstraklasa“ lygos atstovas spaudai teigė, kad Vilniaus „Žalgiris“ pirmiausia turėtų būti įregistruotas Lenkijoje, o galiausiai visą šią situaciją apibūdino teigdamas, jog tai tik linksma istorija, nes realiame pasaulyje to būti negali.
Vis tik, pasižvalgius po Europą, galima rasti ne vieną pavyzdį, kaip vienos ar kitos šalies klubas žaidžia kaimyninės valstybės pirmenybėse.
Jungtinė Karalystė – puikus pavyzdys
Didžiausią dėmesį prikaustę klubai, kurie žaidžia ne savo šalies pirmenybėse, be abejo, yra įsikūrę Jungtinėje Karalystėje. Visiem futbolo mėgėjams puikiai žinomi „Swansea City“ ir „Cardiff City“ klubai spjovė į Velso futbolo pirmenybes bei prisijungė prie žiūrimiausios pasaulyje futbolo lygos. Anglijos „Premier“ lygoje „Swansea City“ klubas sėkmingai rungtyniauja ir dabar, tuo tarpu „Cardiff City“ šiuo metu grumiasi „Championship“ pirmenybėse.
2013 metų sezone „gulbės“ iškovojo „Capital one cup“ taurę bei tapo pirmuoju Velso klubu, užėmusiu Anglijos klubams skirtą vietą Europos lygos atrankos varžybose. Kardifo klubas grumdamasis Anglijos futbolo sistemoje taip pat paliko pėdsaką – dar 1927 metais iškovojo „FA“ taurę.
Besižvalgant į praeitį, stipriausi Škotijos klubai iš Glazgo, „Celtic“ ir „Ranger“ taip pat buvo arti persikėlimo į Anglijos „Premier“ lygą, tačiau 2009 metais Anglijos klubai balsavo ir nepritarė tokiam žingsniui.
Dvi skirtingos istorijos Prancūzijoje
Turbūt menka paslaptis, kad viena stipriausių Prancūzijos „Ligue 1“ ekipų yra Monako kunigaikštystės klubas „Monaco“. Tiesa, čia yra visai kitokia situacija negu minėtoje Jungtinėje Karalystėje. Monakas savo valstybėje neturi profesionalių futbolo pirmenybių, tad vienam sėkmingiausių ir didžiausią istoriją Prancūzijos futbole turinčiam klubui nebuvo kitos išeities.
Kita istorija iš Prancūzijos yra visiškai priešinga prieš tai buvusiai. 2010 metais „Evian TG“ klubas prašėsi būti priimamas į kaimyninę Šveicariją. Rytų Prancūzijos klubas savo prašymą motyvavo neva per prastai „Ligue 1“ lygai išvystyta klubo infrastruktūra. Nepaisant Prancūzijos futbolo federacijos palaikymo, šį prašymą atmetė UEFA.
Nykštukinės valstybės neturi kitų pasirinkimų
Kaip ir Monake, kitose nykštukinėse valstybėse taip pat nėra profesionalių futbolo lygų. Visi Lichtenšteino futbolo klubai rungtyniauja Šveicarijos futbolo sistemoje, tačiau tik „Vaduz“ klubas varžosi aukščiausioje Šveicarijos futbolo lygoje. Tiesa, Lichtenšteino klubai varžosi „Lichtenšteino futbolo taurėje“, kurios nugalėtojas atstovauja šaliai UEFA Europos lygos atrankos varžybose.
Taip pat Šveicarijos futbolo lyga yra „apsidraudusi“ nuo tokių atvejų, jei pirmenybes laimėtų Lichtenšteino klubas. Svetimos šalies ekipa vis tiek negalėtų užimti Šveicarijos ekipom skirtų vietų Europos turnyrų atrankos varžybose.
Kiti atvejai Europoje
1967-1974 metais Kipro futbolo sistema buvo sujungta su kaimyninės Graikijos futbolo sistema, tad tokie klubai kaip „APOEL“ ar „AEK“ yra rungtyniavę Graikijos pirmenybėse. San Marino futbolo ekipos taip pat varžosi kaimyninės Italijos futbolo sistemoje.
Taigi, atvejų, panašių į Vilniaus „Žalgirio“ dabartinę istoriją, galime rasti sočiai, tačiau kyla klausimas, ar tikrai verta žengti tokį žingsnį bei dar labiau sugadinti Lietuvos futbolo prestižą.
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – šešioliktas straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.