Kaip elgiamasi su mamytėmis „skundikėmis“, jei pavyksta jas nustatyti? Jos išmetamos iš forumų, grupių, „užban‘inamos“, kad jokiu būdu nebegalėtų daugiau skųsti. Skųsti ko? Kad kažkas vidury baltos dienos ar tamsaus vakaro iš knygyno lentynos ima ir tyliai tyliai nusineša knygą? Nesumokėjęs? Kodėl knygą – juk tada taip galima nusinešti ir kokį pasiūtą rūbelį, iškeptą duoną ar stiklainį medučio... Ne sau, savo vaikui.

Kaskart tokiais atvejais tenka tik dar ir dar kartą nusiminti, kad tiek daug tarp mūsų mamų, kurios negerbia, nevertina kitų atlikto darbo, idėjų ir pastangų, kurių savo jėgomis išleisti knygą įdėta išties labai daug, o tokiose situacijose laiko save geradarėmis, nes vogtu (nepabijokim šio žodžio) daiktu pasidalina su kitais. Ir keista, kad gavusios vogtą daiktą mamos padėkoja ne autorėms – juk būtent jų knygą gavo nemokamai, o siunčia širdeles, padėkas ir kitus padėkos ženklus kitoms mamoms, kurios dovanoja tą vogtą daiktą.

Visame tame šurmulyje pastebima inercija, kad mamos siunčia kokią nuskaitytą/ fotografuotą knygą net ir jos specialiai užsiprašiusiai autorei – „prašom, skaitykit į sveikatą!“ Šaunu! O kai galiausiai prisistatai, kas tu, gauni tiradą atsakymų apie tai, kad „O tai negalima? Gi ko tos mamos neprisigalvoja? O kas čia tokio? Kas tos „autorinės teisės“ arba geriausiai – Tai kas jau čia įskundė?“.

Oho! Ar mes tikrai tokie neišprusę teisės klausimais, ar net nenorim tokiais būti? Būtų taip šaunu, kad ta energija, kurią didžioji dalis eikvoja forumuose diskutuodamos, kritikuodamos, peikdamos ar apkalbėdamos kažką, būtų bendrai panaudotos sukurti po naują knygą – juk temų laisvų šimtai: alergijos, neišsemiami receptų klodai, žaidimai su vaikais, sportas-mankšta, rankdarbiai...

Išties labai džiugu, kad tiek daug mamyčių ir tėvelių, nebijančių patapti tais skundikais, ir ačiū mamytėms ir tėveliams, įsigijusiems mūsų knygą – kai knygynų lentynose jau tirpsta trečias knygos tiražas, mes kasdien į mūsų feisbuko profilį arba asmeniškai gauname padėkas už knygą ir visai neseniai pasirodžiusią knygą jau ūgtelėjusiems mažyliams, gauname ir klausimų tolimesnėms konsultacijoms apie vaikučių mitybą ar užklausų, kada pasirodys knyga viena ar kita tema.

Tai įkvepia – labai – naujiems ir dar didesniems projektams, kurie yra laukiami, ir ne „.pdf“, o knygos formatu. Tik keista, kad taip neatsakingai besielgiančios mamos naiviai tiki, jog autorinės teisės Lietuvoje nėra ginamos, niekaip, o viešojoje erdvėje su prieinamais IP adresais galima komentuoti(s), „share“inti(s), siuntinėti(s) ar prekiauti kuo tik nori be jokių pasekmių. Ar gali?

Gal yra mamų, kurios gali pasidalinti ir tuo, kad pasekmių vis dėlto būna? Ar jos – priešingai – neišdrįs prisipažinti, kad kažkada irgi priėmė dovanų ar padovanojo kažkam vogtą daiktą? Juk čia kaip su kelių eismo taisyklėmis – gali sutaupyti šiek tiek laiko ir apvažinėti taksi juosta prie šviesoforo susidariusį kamštį kiek tik nori – klausimas, kada ir kur pamatysi gerbiamo pareigūno kvietimą stabtelėti ir pasikalbėti ne apie žiemą ar padidėjusį kietųjų dalelių ore kiekį?

Gražaus visiems vakaro ir įkvėpimo – sukurti kažką gražaus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: