Turbūt šimtąjį kartą sakau sau – „Na, gal šiandien bus geriau“. Tačiau tuoj pat nusivylusi pripažįstu, kad niekas taip ir nepasikeitė.

Taigi, gurgiančiu pilvu, suraukta kakta ir pratuštėjusia pinigine man kyla klausimas: „Ar renkant maitinimo įstaigą, skirtą studentams, svarbiausiu kriteriju neturėtų būti kainos ir kokybės santykis?“ Todėl man sunku suprasti, kaip buvo išrinktas šis, jau daug atgarsių sulaukęs restoranas „Aula“.

Apsilankius studentų bibliotekos restorane, meniu pamačiau, kad varškės apkepo kaina 2,4 eurai, vištiena meksikietiškai – 3,4 eurai, daržovių apkepas su jautiena – 2,90 eurai (garnyras prie karšto patiekalo skaičiuojamas atskirai), dienos pietūs (sriuba ir karštas patiekalas) – 3,9 eurai, kava „Latte“ didelė (išsinešti) – 2,10 eurai. Kainos dar būtų, kaip sakant, įkandamos, jei šios porcijos galėtų patenkinti studentišką apetitą. Tačiau man, kaip eilinei studentei, šio studentiško restorano porcijos net neužtenka, o ypač kai bibliotekoje tenka praleisti net po 10 – 12 valandų. Restorano maisto kainos ir kokybės santykis tiesiog stebina ir kelia ironišką šypseną. Atvėsę patiekalai, mažos porcijos, o skonis piktina net ir patį neišrankiausią studentą.

Žinoma, dabar galite nusijuokti ir sakyti, kad nematote jokios problemos (nes mes, lietuviai, linkę prieš viską užmerkti akis) ir maistą galima atsinešti ir namų. Vis dėlto, dėl intensyvios dienotvarkės, ne visuomet spėju pasiimti pietus iš namų. Taip pat nesmagu mamos kotletais su keptomis bulvėmis kvepinti bendrą bibliotekos erdvę. O gudri MKIC restorano politika net pastato lentelę, nurodančią, kad su atsineštu maistu atsisėsti galima tik prie tų, kampe stovinčių dviejų stalų, kurių niekas niekada turbūt nėra valęs. Todėl gurgiantį skrandį tenka gelbėti užsisakant maistą iš greito maisto restoranų ar vis dėlto atsinešant greitų užkandžių iš namų.

Manot, kad man vienai šis restoranas neįtinka? Štai ką teigia vaikinas viename socialiniame portale: „Aš šiaip stikliuose valgau, bibliotekoj man per brangu.“

Kad nepamanytumėt, kad nėra nepakeičiamų, kaip pavyzdį pateiksiu Santariškių klinikų valgyklos meniu. Dienos pietų kaina – 2,8 eurai. Pasidalinsiu, kas įeina į šią kainą: salotos (kupinas indelis įvairiausių salotų iš salotų baro), karštą patiekalą galima pasirinkti iš penkių galimų variantų, o garnyrą išsirenki ir įsidedi pats priėjęs prie garnyrų baro. Sriubą renkiesi iš dviejų galimų pasiūlymų. Papildomai į dienos pietų kainą įeina buteliukas 0,33 l mineralinio vandens.

Stebint iš šalies, Santariškių klinikų maitinimo įstaiga vykdo labai sėkmingą veiklą, nes visuomet užsukus klientų gausa stebina.

Taigi, kas kaltas, kad išalkę ir kiekvieną eurą skaičiuojantys studentai, apsilankę Saulėtekio studentų miestelio bibliotekoje neturi kur numalšinti alkio? Ar tai bibliotekos reikalas, ar Vilniaus universiteto, o gal mūsų? Gal vis dėlto tai mūsų kaltė, jei sėdim nepatenkinti, susiraukę ir drąsiai pasišvaistyti žodžiais galime tik prieš draugus, o atėjus laikui, pastovėti už save ir savo įsitikinimus, visi išsilakstome pabrukę uodegas.

Tad, jei pagaliau nori pradėti kažką keisti, nestovėk kampe susiraukęs! Išsakyk savo nuomonę jau dabar!

DELFI papildomai kreipėsi į kavinės „Aula“administraciją, kuri pateikė komentarą į studentės skundą.

„Trečius metus dirbame MKIC kavinėje, mūsų personalas kartu leidžia su studentais ilgus sesijos vakarus, pasitinka nuo pačio ryto su kava. Šitame „Aula“ taške savęs neįvardiname kaip restoraną, o kaip bibliotekos greito maisto kavinę.

Kaip straipsnio autorė domėjosi, mūsų įmonė laimėjo MKIC kavinės konkursą, atitikę visus reikalavimus ir pateikę geriausią pasiūlymą. Turime sutartyje numatytas kainas, kurių mes ir laikomės, be to, kiekvienam VU studentui suteikiame nuolaidą. Esame privati įmonė, todėl neprivalome ir neturime pardavinėti produktų už savikainą. Jau 20 metų esame maitinimo versle, todėl mes visuomet adekvačiai reaguojame į objektyvią kritiką, tai verčia mūsų įmonę ir personalą pasitempti ir mokytis iš savo klaidų. Nedaro klaidų tik nedirbantys.

Labai stebina straipsnyje lyginimas būtent su Santariškių klinikų valgykla. Aiškiai matosi straipsnio tendencingumas.

Kaip matote nuotraukose, per dieną mūsų kavinėje apsilanko tikrai nemažas kiekis žmonių, iš kurių dauguma yra nuolatiniai lankytojai ir iš aplinkinių fakultetų. Labai liūdna, kad 20 piktų feisbuko komentatorių garsiai už visus lankytojus formuoja bendrą nuomonę apie kavinę.

Bendradarbiaudami su studentais, skyrėme 5 stalus savo maistui valgyti, kur buvo pastatyta mikrobangų krosnelė asmeniniam naudojimui. Tai tikrai nėra praktikuojama kitose kavinės. Sesijos metu, kai yra daug žmonių, iš viso nekontroliuojame savo maisto nešimosi (tai aprodyta nuotraukoje). Kaip rašo viena mergina MKIC feisbuko grupėje: „Aš išvis pirmą kartą girdžiu, kad yra tokie special stalai, kur su savo maistu turi sėsti. Einu ten, kur labiau patinka, atsisėdu ir valgau savo atsineštą maistą. Dar niekas nieko nepasakė.“

Nešdamiesi savo maistą, dauguma lankytojų naudoja kavinės servetėles, įrankius, cukrų ir kitą kavinės inventorių, nors susitvarkyti po savęs savitarnos zonos nedaug kam kyla mintis. Todėl labai atsiprašome, bet mūsų personalas ne visuomet spėja sutvarkyti studentų atsinešto maisto likučius.

Maisto produktai yra tiekiami kiekvieną dieną ir jie realizuojami tą pačią dieną, todėl maistas tikrai negali būti senas. Kasdien kepame vietoje duoną ir bandeles. Visi autorės straipsnyje paminėti patiekalai yra pateikiami jau su garnyru arba jis tiesiog ten nereikalingas. Savo lankytojams siūlome kokybišką „Lavazza“ kavą. Norintiems paprastesnio varianto, siūlome „Paulig“ kavą, kurios kaina 0,80 euro centų. Be to, šalia yra kavos automatas, kuriame galima įsigyti kavos dar pigiau.

Mūsų dienos pietų pasiūlymą sudaro keli komplektai, pigiausias iš jų yra 2,90 eurai (sriuba, karštas patiekalas ir gėrimas), tikrai nemanau, kad straipsnyje minimuose „Stikliuose“ pigiau pavalgytumėte...

Tikrai vertiname savo lankytojus ir mums labai svarbi jų nuomonė, todėl rašykite į biblioteka@aularestoranas.lt arba kreipkitės į ten būnančias virtuvės šefę Galiną arba direktorę Jolantą. Mes taip tobulėsime ir greičiau galėsime ištaisyti savo klaidas.“