Man vis akys kliūna už įvairiausių straipsnių, kuriuos rašo šių dienų moksleiviai. Tie straipsniai, sulaukia daug plojimų: valio, mokykla išsunkia mokinius, norim laisvės mokytis ir panašiai. Na, galbūt ir yra čia kažkiek tiesios, BET.
Aš pati mokyklą baigiau prieš 1,5 metų, todėl manau, kad mano nuomonė nėra „super senamadiška“. Aš baigiau mokyklą neblogai, mokiausi daug dalykų, bet tikrai jau nebuvo taip, kad knygos buvo vienintelis dalykas, ką mano akys regėjo. Todėl man dažnai kyla klausimas, ar čia tokia karta užaugo, kuri yra pernelyg „suliberalėjusi“ ar čia aš kitokia mokykloje buvau?
Mano klasėje buvo įvairių žmonių: ir gerai besimokančių, ir „viduriukų“, ir prastų mokinių. Pamekendavome, kad kartais daug namų darbų būna ir panašiai, bet kažkokios super tragedijos tame nematėme, nes tai atrodė natūralu: juk ruošiamės egzaminams, dirbti ir namie reikia. Pažymys yra svarbu, nes su blogais pažymiais niekur neįstosi. Tokia realybė.
Kad ir kaip nesąžiningai tai atrodytų, pažymiai yra kone vienintelis dalykas, kuris pasako universitetui, ko yra vertas būsimas studentas. Ir egzaminai iš dalies parodo, kaip žmogus sugeba elgtis stresinėje situacijoje: ar nervinasi ir nieko nesugeba parašyti, ar sugeba parodyti visas savo galimybes. Tai savotiška gyvenimo mokykla, nes, patikėkite, universitete tokio „šalto kraujo“ tikrai prireiks. Ne kartą ir ne du. Ir ne tik universitete, taip pat ir gyvenime.
Įsivaizduokite save universitetų vietoje: jie jūsų nepažįsta, kaip jie gali žinoti, kad jūs vertas vietos studijų programoje? Be to, sąžiningu darbu užsitarnautas geras pažymys mokykloje tikrai nebus „penkta koja“ universitete.
Dabar vis straipsniai pilami, kaip mokiniai neturi laisvo laiko. Anksčiau mūsų tėvai ir seneliai mokėsi dar daugiau. Dar ir namuose padėdavo tėvams – viskam laiko užteko, o dabar – tragedija, kur laisvas laikas? Manau, kad esmė yra ne ta, kad yra labai daug medžiagos, kurią reikia išmokti, o ta, kaip laikas yra paskirstomas. Dabar mes nebemokame pasirinkti teisingų prioritetų. Aš pati tai perėjau, mano draugai tai patyrė taip pat. Pasėdėsiu feisbuke, o pasimokysiu vėliau...
Feisbukas „ryja“ laiką nekramtydamas, todėl po to lieka mažai laiko mokytis, nes miego taip pat norisi. Taip ir atrodo, kad yra „kalnas“ dalykų, kurie turi būti subrukti į jaunas galveles. Ir ne tik feisbukas. Visa socialinė medija, mada per dažnai lankytis vakarėliuose, lankyti krūvas būrelių, kurių dalies galite atsisakyti ir panašiai... Nesakau, kad to nereikia, tiesiog reikia žinoti ribas ir sugebėti pasirinkti prioritetus. Ir patikėkite, tada laiko viskam užteks.
Aš ir mano draugai rasdavom laiko ir pasilinksminti, ir pasimokyti. Jeigu kada linksmybės ir nusverdavo mokslus, namų darbų ar egzaminų medžiagos nekaltinome: puikiai suvokdavom, kad tai buvo mūsų kaltė, kad vietoj skaitymo žiūrėdavom serialus ar sėdėdavom feisbuke. Juolab, paskutiniaisiais mokyklos metais mes renkamės, ką mokytis (suprantu, kad dabar yra suvaržymų, bet aš manau, kad jie yra tik į gera). Iki 10 klasės mes mokomės viską, nes niekas mūsų pomėgių nuo vaikystės neseka ir nebando nuspėti, kas mus gyvenime domina ir ką mes turėtume mokytis mokykloje...
Esmė yra tame, kad mes tą laisvę pajutome taip stipriai, kad tik jos ir tetrokštame. Deja, yra ir pareigų, kurių dabar dažnai jaunuolis nenori imtis. Be „liberaliosios“ pusės visada yra ir ta, galbūt kiek šlykštoka, praktiškoji pusė: nori geresnio gyvenimo – turi pasistengti. Realybė nėra vien tik sentimentalūs dalykai, deja.
Kad ir kaip nesąžiningai tai gali atrodyti (laisvalaikio atveju), tai tapo pasauliniu dėsniu ir dėl moksleivių tai nesikeis, todėl jiems reikia adaptuotis. Ir tai nereiškia, kad vaikai nėra vaikai arba kad knygos yra vienintelis dalykas, ką mokiniai turi matyti. Kaip minėjau, anksčiau žmonės mokėsi dar daugiau, taip pat turėjo ir dar daugiau pareigų. Tebeturime 24 valandas iš kurių susideda diena, todėl telieka klausimas, kodėl dabar mokiniai yra tokie nelaimingi?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!