Nebereikia keltis ir ruoštis į darbą, sėsti į automobilį (juosmuo paliečia šaltą sėdynę... Žinai apie ką kalbu, Jaker? Tai mane žudydavo), pusiau miegant įveikti atstumą iki darbo ir galvoti tik apie tai, kaip grįšiu namo ir krisiu į lovą. Dabar, kai tapau savo paties bosu, galiu užsiimti tuo, kuo noriu, ir tai visai kitokia patirtis. Sunkiausia prisitaikyti būti ten, kur kol kas – ne namai...
Vienas iš vietinių delikatesų – kopūste suvyniota mėsa. Didžiojoje Britanijoje paprasta žinai, ką tau patieks, kokią mėsą valgysi ir t.t., o mano patirtis čia rodo, kad viskas, ką man pasakė, kad tai mėsa ir aš iki šiol nesu tikras kokia. Ne visas maistas Lietuvoje tinka mano skoniui, tačiau kartą paragavę duonos su sūriu ir pintą alaus, jūs „užsikabinsite“.
Gyventi čia gana pigu lyginant su Aberdynu. Pinta alaus grubiai kainuoja 1,3 svaro, jei ne mažiau, kokteiliai – po 2-3 svarus, jų gamybai naudojamas aukštos kokybės romas, degtinė ir t.t. Patiekalai grubiai kainuoja po 3-5 svarus, kava – 1,8 svaro už didelį ir labai skanų puodelį.
Iš Glazgo „Wizzair“ oro linijomis galite rasti skrydį už 24,99-70 svarus, priklausomai nuo to, kada perkate bilietus. Manau, tai pigiausias variantas.
Iki 2012 m., kol nebuvau lankęsis Lietuvoje, maniau, kad čia tik pilki daug bendro su sovietų istorija turintys pastatai – Lietuva 1944-1990 buvo okupuota Sovietų Sąjungos – tačiau negalėjau labiau klysti.
Yra suniokotų vietų (kaip ir visur kitur), senų daugiabučių rajonų (kaip ir visur kitur), bet panašu, kad lietuviai daug investavo į tobulai atrodantį miesto centrą ir jį supančias erdves. Kauno senamiestis – puiki vieta, kurią galima aplankyti tiek dieną, tiek naktį. Čia yra daug vietinių barų, restoranų, klubų, kavinių, parduotuvių, kurias smagu aplankyti. Jos padeda sukurti autentišką atmosferą.
Muzikinė ir meno scena Lietuvoje šauni: čia groja ir garsūs muzikantai, ir vietiniai artistai, kuriuos remia labai šaunios ir originalios vietos. Iš mano patirties Kaune, „Anna Mesha“ – itin populiari vieta, „Gargaras“ – erdvė, kur dėl jos dydžio ir to, kad yra įsikūręs pastate, kuris atrodo kaip Berghainas (o, atsiminimai apie Berghainą), groja garsūs muzikantai, „Lizdas“ ir „Xata“ – vietos, remiančios vietinius talentus ir organizuojančios įvairius vakarėlius, kurie daug žada ir kuriuos visada smagu aplankyti.
Aberdynas – mažas miestas, kur visi visus pažįsta ir viską apie vieni kitus žino. Tai gali būti arba blogai, arba gerai, priklausomai nuo to, kaip pažiūrėsiu. Iš savo patirties žinau ir galiu paliudyti, kad jei Aberdyne kažkuo išsiskiri, arba žmonės tave gerbs ir seks, ką darai, arba šaipysis iš to, kad stengiesi būti kitoks ir tau nepavyksta pritapti.
Čia, Lietuvoje, panaši atmosfera kaip Berlyne, kur daug atsipalaidavusių, kaip tik nori apsirengusių žmonių, darančių tai, ką nori. Nesakau, kad išvažiavau iš Aberdyno todėl, kad negalėjau būti savimi – tai netiesa. Aš išvažiavau, kad galėčiau būti su Aiste.
Noriu pasakyti, kad Lietuvoje – atpalaiduojanti atmosfera, kuri padeda tokiems žmonėms kaip aš progresuoti tose srityse, kuriomis domiesi, vietoj to, kad būtum apribotas.
Mano akimis, Lietuva priims visus ir bus žaidimų aikštele įvairių prigimčių menininkams. Jaučiu, kad ši šalis skatina žmones žvalgytis, ką jie iš tikrųjų nori daryti. Taip, kai kurie žmonės nori mokytis universitete, gauti darbą ir dirbti nuo 9 iki 17 val., ir tai visiškai priimtina. Nesakau, kad jie teisūs ar klysta – ką noriu pasakyti, tai kad šioje šalyje ir iš to, ką mačiau, žmonės skatinami būti laimingais ir daryti tai, ką jie nori daryti. Niekas nebando jūsų sulaikyti.